Mhm... Sociafobija.. Teigčiau, kad čia įtikinai save taip galvoti. Prieš žiūrėdamas kitam į akis ikelk paprastą mintį: "Tas asmuo apie mane labai gerom mintim, aš jam patinku, mano patrauklumas juos žavi". Neužsidarei, o paprasčiausiai save įtikinai taip galvot. Gyvenimo būdas kartais mus paverčia tokiais. Tačiau jis ir atverčia. Ilgesnės fobijos visokios užsidelsia, nes tu taip pats nori. Kaip paprastas pavyzdys: "Pamatai kokio nors veikėjo piešinius. (pats užsiiminėji piešimu) Ir supranti ant kiek esi toli nuo to veikėjo gabumų. Automatiškai save numenkini ir pradedi galvoti, jog iki tokio lygio tau daeiti neimanoma, pasiduodi ir susitaikai su mintim - liksi nevėkšla dailės sritį. Tave kasdiena griaužia nuojauta, kad taip ir nugyvensi tiesiog žiūrėdamas kaip kiti beprotiškom mintim ir piešiniais praturtėja. O juk tai buvo tavo troškimai.. " Na nežinau ar vykęs pavyzdys, bet yra mintis, jog nuo lengviausio nusyvilimo žmogus lengvai gali pasiduoti. Priešnuodis - Sau pavydėk, jog esi kurkas drąsesnis nei kiti. Ir jiems iki tavęs toli gražu~... Taigi išvados.. Bandyk perkelti save teigiamai. Tai tavo vienintelis nusistatymas būti tos krypties fobas~. Keisk tuojau pat šitą nesamonę
Geliu nereikia 
