Fucking world....negaliu pakęsti to jausmo, negaliu sutramdyti. Norisi lipti sienomis ir vėl kristi į lovą...........nekenčiu savęs už tai, už tai, kad taip jį myliu....myliu visa siela, kūnu.
Mielasis, katinėli, zuikeli tu mano, kaip aš tavęs išsiilgstu lyg beprotė trokštu likti tik su tavimi, noriu išjungti visa pasaulį, kad niekas daugiau mūsų netrukdytų, būčiau tik aš ir tu. Žinai, gyvenu tokioje iliuzijoje kokioje turbūt niekas negyveno, nebent tokia pati įsimylėjusi kvaiša kaip ir aš. Ir dar žinai ką, aš jam nė karto nepasakiau: „myliu“, kodėl nežinau, bet jau treti metai ir vis dar bijau ištarti.... ar jis man tiek daug reiškia, tokios prasmingos tos penkios raidės? Ne, ten prasmės pačios savaime nėra, ją reikią kaip augalą...pasėti, laistyti ir tik galiausiai jis sužaliuos... bet kodėl aš bijau? Nepakankamai dar įsišaknijo? Bijau prarasti, ištarus myliu... lyg užliejus druskos ant savojo augalo šerdies. Bijau ištarti, nes dar labiau bijau išgirsti, kad jis manęs nemyli arba kad jis neatsakys tuo pačiu? Taigi kodėl jis man nė karto neištarė myliu? Kur jo problema... ar čia mūsų abiejų ateities, netikrumo baimė? Gal viskas tik užsitęsusi iliuzija... laikinumas... Juk dažnai sau sakome: čia gyvensiu laikinai, ta darbą dirbsiu tik pora metų it t.t. Bet žinot, kartais laikinumas užsitęsia.... nežinau, ką man daryti, tęsti laikinumo idėją ar eiti pirmyn...pamiršus viską. Kiek tai užtruks....žinau, kad tai laikina – dabartinė mano būsena, bet be jo negaliu – taip man atrodo. Žinau, kad ištverčiau, bet taip sunku pasakyti viską, tiksliau perlipti per save, nes aš jį myliu taip kaip turbūt nieko gyvenime daugiau nebemylėsiu, tikrai nebemylėsiu. Deja, tai laikina turėjo būti, tik šiek tiek užsitęsė, būkit geri ištremkit mano kūną kur nors kitur laikinai, ne į jo glėbį. Nebenoriu spurdėti lyg paukštelis nelaisvėje, noriu laisvės, bet negaliu pernelyg jį myliu...

_________________
Sunshine

visu pirma nurimk. jus draugaujate ar kaip?

_________________
saugok prisiminimus, bet niekada negyvenk jais..

Kankinantis jausmas.. Kai nori pamiršt, bet negali išmest iš galvos.. Jokiu būdu nesėdėk namie, kur nors būk su draugais, užsiimk kokia veikla, stenkis negalvot apie jį, išmest jį iš galvos. Tai be proto sunku, bet gerai pasistengus tau pavyks. Laikas užgydys tau visas širdelės žaizdeles. Laikykis

_________________
Neleidai pabėgt man..

zinai? skaitau ir galvoju kur man girdeti visi panasus zodziai ir jausti panasus jausmai.... as taip pat turejau tokia busena, gal net butu galima sakyti identiska.. draugavau maziau nei tu bet isimylejusi buvau taip pat... po issiskyrimo praejo 2 metai, bet as vis dar nenoriu jo net gatveje susitikti ar jo varda isgirsti.... taip tai skaudu, velnioniskai skaudu, bet niekas nepades, tik tu pati.... galiu paguosti laikas tikrai malsina skausma... as irgi galvojau ar verta jam pasakyti ta vertinga zodi myliu ar jis nepabegs, ar jis man atsakys tuo paciu, bet zinai jis man atsake tik "aciu", nuo to laiko supratau kad kazkas ne taip... taip pat tai tesesi ir toliau, ir ka galiu pasakyti dabar, kad as be reikalo laukiau, kai man kilo tokios mintys reikejo ji ir palikti, gal nebutu buve taip skaudu, kai buvo po kiek laiko, kai pati tapau ne tik kad palikta, bet ir isduota ir pazeminta... pirmiausia save verciau per prievarta negalvoti, nematyti, negirdeti visko kas susija su juo, buvo sunku, bet as tai padariau, po to pasalinau visus prisiminimus, bet sirdies nepakeisi dar ir dabar zaizda likusi, bet ji jau apgijusi... nelauk, kol bus dar skaudziau, rupinkis savimi, o laikas viska isgydo.... tai isgyvenama, tik atrask savyje tu uzsleptu jegu

Jei jau kalbi apie augalus, tai butu galima viska palyginti su saulegraza - ji numesta i kampa, dziusta, traukiasi, megina issaugoti savo seklas, bet ir jos iskrenta.. Paskutiniai ziedlapiai laikosi ir nebera kaip ju islaikyti...
Taigi paklausyk, augala galima atgaivinti, jei tai ne per velu, ismesk minti is galvos, kad nemylesi daugiau nieko.. Kazkas jau patare but su draugais.. O tu buk su jais, buk ten kur daugiau priesingos lyties atstovu, neprisileisk per arti, bet neuzsidaryk... Svarbiausia didelis noras.. Jei nori viskas imanoma, as tuo vadovaujuosi ir tai man padeda atsikelti ((: Tikiuosi viskas bus gerai, sekmes... ;]]*

_________________
Kiekvieną dieną Tave myliu vis labiau, šiandien daugiau nei vakar, mažiau nei rytoj. <33*