neseniai uzskaiciau tokia gera minti:

"Jūsų vaikai nėra jūsų. Jie atėjo per jus, bet ne iš jūsų. Ir nors jie su jumis, jie jums nepriklauso. Jūs galite jiems atiduoti savo meilę, bet ne mintis, nes jie turi savąsias. Jūs galite priglausti jų kūnus, bet ne sielas, nes jų sielos gyvena rytojaus namuose, kurių jūs net svajonėse negalite aplankyti. Jei galite, siekite būti panašūs į juos, bet nesistenkite juos padaryti panašius į save. Nes gyvenimas neina atgal ir negaišta vakarykštėj dienoj."

Pagal Kahlil Džibran

manau jei tevai vadovautusi tokia ideja, daug geriau sutartu su savo vaikais...

_________________
Ir net žinodama, kad rytoj bus pasaulio pabaiga aš vis tiek sodinsiu obelį...

Na beveik su kiekvienu sakiniu nesutinku... Sutinku tik su tuo, kad vaikai nepriklauso tėvams, bet vaikai ateina iš tėvų, jie dažnai būna panašūs į savo tėvus, nes su jais praleidžia daugiausia savo laiko ir jų pažiūros dažniausiai būna tokios, kokios ir tėvų. Be to jeigu ryšys tarp vaiko ir tėvų yra stiprus - jie gali priglausti ir jų sielas. O vaikų ir tėvų santykiai nemanau, kad priklauso nuo šių idėjų, jei šeima puoselėja moralines ir dvasines vertybes - tai ir tarpusavyje sutaria. Bet čia tik mano nuomonė.

o as manau kad cia norima pasakyti kad tevai daznai stabdo savo vaikus noredami juos apsaugoti, nepagalvodami kad mokomes tik is savo klaidu, ir daznai ju nesupranta, o tas padaryti panasius i save tai cia ne apie isvaizda kalbama o apie tia kad vaikui reikia leisti buti tokiu koks jis yra. ne karta yra teke matyti kaip tevai stengiasi kad vaikas butu tos kaip jis darytu ta ka jie o tam vaikui seniai nebe 5-eri ir jis turi savo poziuri ir savo mastyma kuris skiriasi nuo tevu.

_________________
Ir net žinodama, kad rytoj bus pasaulio pabaiga aš vis tiek sodinsiu obelį...

O aš dėkinga savo tėvams, kad mane "stabdė", kad mane auklėjo ir vertė būti panašia į juos, taip apsaugodami nuo nereikalingų įpročių ir pažiurų. Žinoma, nesu jų kopija, bet pasižiūrėjus į kitus mano amžiaus žmones, kurie galėjo rinktis, kas jiems geriau ir turėjo liberalius tėvus, tikrai pasijaučiu labai dėkinga ir skolinga tėvams už tai, ką jie man suteikė, nes dauguma 15-20 metų jaunimo yra "palaida bala", nes tėvai per anksti suprato, kad jiems nebe 5-eri ir leido būti savimi ir priimti sprendimus savarankiškai. To pasekmes tikriausiai visi pastebi - pilnos gatvės girtų paauglių, labai kritęs jaunuolių išsilavinimo lygis ir t.t.
Kalbant apie vaikų panašumą į tėvus, tai aš taip pat galvoje turėjau ne išorinį panašumą, nes jei šeima yra tradicinė, tai vaikai, nori to ar ne, dažniausai būna panašūs į savo tėvus.

kaip musu viena destytoja sako, gera mintis ta kuri sukelia daug kitu minciu ir diskusiju tarp tu minciu. o si aip tik tokia

_________________
Ir net žinodama, kad rytoj bus pasaulio pabaiga aš vis tiek sodinsiu obelį...

Kaip nekeista vėl galėčiau paprieštarauti, bet... tiek to susilaikysiu, nes jau ir pačiai juokingas polinkis ginčytis.