Žodžiu, sapnavau, kad stoviu kažkokiam nematytam kambary su kažkokiu žmogumi. Veido nesimatė, tik jaučiau, kad jis stovi šalia. Staiga aš išsitraukiau pistoletą, prisidėjau prie smilkinio ir iššoviau. Griuvau anta žemės, aplink buvo pilna kraujo, o aš galvojau: Nenoriu mirti, jau nebenoriu, padėkit. Tada pramerkiau akis, bet aplink buvo tamsu, akimirką išsigandau, kad iš tikrųjų esu mirus, pradėjau tankiau kvėpuoti, išpylė šaltas prakaitas. Tada dar kartą pramerkiau akis, ir, ačiū Dievui, gulėjau savo lovo j i supratau, kad tik sapnavau.
Jau ne kartą sapnuoju apie savo mirtį, ir kiekvieną kartą jos labai bijau. Niekaip nesugalvojau šio sapno interpretacijos, gal galėtumėt patart?

_________________
Don't you know, the reason, why I kissed you, was to say goodbye?