|
prieš Velykas sapnavau, kad dingsta mano sūnus, jam dabar 1,8 mėn. Tiesiog matau jį besišypsantį, laimingą ir staiga tiesiog dingsta akyse, jo nebelieka, nėra ??? Raminau save, kad tai tik sapnas, viskas gerai, mažylis auga sveikutis, visų mylimas... Bet tas pats sapnas jau po Velykų pasikartojo dar du kartus. Pradėjau kabinėtis pati prie savęs, gal aš per mažai dėmesio skiriu mažyliui, gal bloga mama esu... tokios ir panašios mintys kamavo. O baisiausia nutiko birželio mėnesį. Sūnelis vos nepaskendo.
O šiandien apie 6 val., vėl sapnuoju savo mažyli. Mes gyvenam Klaipėdoje. "Vaikštom prie Danės upės, vyras, aš ir sūnus, prie mūsų prieina lyg ir pažystama moteris, ji užkalbino vyrą darbo reikalais. O sūnų jau matau bėgantį upės pakrante (ta pakrantė, tokia keista sukalta iš medinių lentučių, atsimenu net raštą, kvadratukais, pro kuriuos matosi vanduo ir dar linguoja visa). Bėgu iš paskos, šaukdama, o mažylis net neatsisuka. Kažkaip bėgdama pamačiau ant tilto stovintį vyrą ir kalbantį telefonu. O po akimirkos mano sūnus krito į vandenį ir dingo, net nesimatė po vandeniu". Pabudau nuo spaudimo krūtinėj, bandžiau užmigti, norėjau dasapnuoti laimingą pabaigą, bet nepavyko. Gal padėsit išsiaiškinti kodėl tokie sapnai pas mane lankosi? Šiaip sapnuoju retai, bet kai prisapnuoju tai ilgai pamiršti negaliu. Labai jums ačiū.
Indra.
|
