Šiandiena pietų pertraukos metu,aš baksnojau į kortoną tušinuku žodžius ir užsimerkusi,mėginau perskaityti,vieną kitą raidę atspėti pavyko.Paskui giliai susimąsčiau.
Žmonės,kurie yra gimę akli susikuria savyje vidinį,vaizdinį pasaulį.Kaip manote kokį?Kaip jie jį įsivaizduoja?Ar yra tekę bendrauti su panašaus likimo žmonėmis?Kaip jie įsivaizduoja spalvas?
Ar galima būtų aklam žmogui,nemačiusiam spalvų,išsikyrus juodą,tas spalvas apibūdinti?Kaip jas apibūdintumėte?
Gal ir kvailai nuskambės,bet man akli žmonės buvo įdomiausios asmenybės.Deja,bendrauti su aklu neteko,tačiau norėčiau.Man įdomūs jų vidiniai pasauliai..

_________________

Sanctissimum silentium

kazkada kai gulejau klinikose, su manim toje pacioje palatoje gulejo megina na paugle kokios gal 13 - 14 metu... ji pasakojo kad gime visiskai sveika bet regejimas vis silpo, jei akiu liga kazkokia buvo ir deja nepagydoma tad sulaukus 10 metuku visiskai apako... zinai mergyt sunku papasakot koks jausmas atsiranda kalbant su tokiu zmogum... as uz ja buvau vyresne kokiais 4 metais bet nesugebejau ziuret i viska taip kaip ji tureda galimybe viska matyt aplinka, nesugebejau taip graziai apibudinti tarkim saules zoles ar pan... jos prisiminimai kuriuos mate tik 3metus buvo tokie vaizdingi ir ta kalba tokia silta.. noriu pasakyt kad tokie zmones yra 100 kart turtingesni vidumi ir laimingesni nes moka dziaugtis tokiais dalykais kuriu mes net nepastebim.. as nesijauciau gerai kalbedama su ja,, man tiesiog buvo nejauku... sakyciau net gi baugino mane tas pasaulis, jos pasaulis apie kuri ji pasakojo... tas troskimas pazint viska atrode kaip mazo vaiko... paimdavo stikline ir galedavo gera pusvalandi ja laikyti liesti isivaizduoti kokia jo galetu but grazi nors mano akim ji buvo paprasta papilkejus nuo kelaketo vandens ir niekuo neipatinga... patirt to nenoreciau daugiau... tai tikrai nebuvo malonu..

aš irgi norėčiau. Labai.

nuostabu, pataikyta tiesiai i desimtuka


Kazin ar kam is musu pavyktu izengt i ta pasauleli..

Taip gavosi, jog bendravima su akla mergina pasirinkau kaip viena is laisvalaikio praleidimo budu..

Susiradau drauge, as jai atstoju akis, o ji man stiprybe, ryzta, optimizma.
Pirmais kartais, pamenu, jutau lygiai ta pati, baime uzklaust, baime is iprocio uzvelt kokia tai smulkmena kaipo "zek, bajeris" ir pan. o ka jau kalbet apie tai, kad kiekviena akmeni, kiekviena laiptuka ir kiekviena duobele turiu, privalau pastebet.
Teorines zinios, kurios prilygsta nuliui norint pritaikyt praktikoje.
Viesi prisipazinimai, kad teko susidurt su tokiais zmonemis, kurie lyg niekur nieko nuveda tiesiai i medi..skamba juokingai?gal.

Bet zinot ka, mano anksciau isivaziduojamas aklo zmogaus pasaulis subliusko. As pazinau toki zmogu, kupina tiek energijos, tiek entuziazmo, optimizmo..sunku nupasakot, bet tikrai ne kiekvienas sveikasis man suteikia tiek juoko, siltu emociju, tikrumo.

Ir siam zmogui niekas nesvetima, kas normalu mums.Galu gale, visi mes lygus.

_________________
Buna tokiu vienetiniu zmoniu,kurie ieje nebeiseina, nors jokie materialus santykiai tarp ju ne(be)egzistuoja.

V.P.

Dėl to aš taip pat noriu pažinti tokį žmogų Manau kad jie nuoširdesni ir apskritai... Manau, kad tokio žmogaus pažinojimas praturtina

akli zmones ir man atrodo visai kitokie nei as, ar matantys zmones. jie daug siltesni,nuosirdesni. noreciau su tokiu zmogumi susipazinti ir pabendrauti, nors nezinau ar sugebeciau bendrauti...

kaip sakoma, kol neprarandi neivertini. mes daznai pamirstame, koks grazus pasaulis mus supa, pamirstame kokie esame laimingi ir kad atrodo maza smulkmenele yra tokia svarbi ir nuostabi.. akli zmones, manau, pradeda tai branginti ir matyti tuos mazus dalykelius, kuriu mes daznai net nepastebime, nors galime regeti. o jie tuos dalykus isivaizduoja.. paprastuose dalykuose ir yra tikrasis grozis, harmonija, ir dazniausiai aklieji mato ta nepaprasta grozi, galima butu sakyti, kad mes esame tie aklieji, o ne jie.

p.s tai yra mano nuomone. nekarto nesu bendravusi su tokiu zmogumi, taciau manau visi mes esame lygus.

_________________
saugok prisiminimus, bet niekada negyvenk jais..

Išties niekam nelinkiu tokios ligos. Akys.. Tai brangiausia žmogaus kūno dalis. Tai kūno dalis be kurios neįisvaizduoju savo gyvenimo. Žinoma kurie gimsta su tokia liga įpranta, tenka susitaikyt. Ir jie pradeda kitaip į viską žiūrėt. Yra nemažai aklųjų laimingesnių nei daugelis iš mūsų. Jie randa džiaugsmą. Tam regos nereikia. Tačiau kaip bebūtų tai yra baisu. Ir man asmeniškai bendrauti su tokiu žmogumi būtų itin sunku. Nors bendraut ir neatsisakyčiau. Bet ta tema su akluoju kalbėti neišdrysčiau. Galima iskaudint nesunkiai ir primint jam jo negalią..

_________________
Nesigailek del to ka padarei - Gailekis del to ko nepadarei.

Bet juk jie yra nuosirdesni todel, kad nemate tikro pasaulio. Ta prasme tu visu paaugliu uzgauliojimu, "stumimu" ir viso kito.
Pati as noreciau pabendraut su tokia negalia turinciu zmogumi. Butu pakankamai idomu. Bet bijociau izeisti.

taip gal jie nemate, taciau tikrai juto. juk vaikai ir paaugliai istiesu yra ziaurus, vien del aprangos gali tyciotis kiek lenda, o cia jei negalia... tikrai, kad kiekvienas, kuris turi negalia juto baime del to kaip juos priims aplinkiniai. nors zinoma pritariu tau erika del baimes izeisti. dazniausiai tiesiog nezinome kaip elgtis tokiose situacijose, ka sakyti..

_________________
saugok prisiminimus, bet niekada negyvenk jais..

Esu susidūrus su aklu žmogumi. Bet tą supratau tik tada, kai jis man paaiškinęs, ko reikėjo, išėjo. Mačiau, kaip rankomis lietė sieną.. Jis nesiskyrė iš kitų, buvo linksmas, malonus, dar pasiginčyt linksmai sugebėjo.. Ir matyt buvo daug geresnis negu tie, kurie turi galimybę matyti šį pasaulį.. Bendraut su aklu manau galėčiau, reikia tik jį priimti tokį, koks jis yra.

_________________
Neleidai pabėgt man..