Registruotis    Prisijungti    Forumas    Ieškoti    DUK

Pagrindinis diskusijų puslapis » Meilė » Amūro pagalba




 Puslapis 11 [ 13 pranešimai(ų) ] 



Autorius Žinutė
 Pranešimo tema: Myliu noriu ir negaliu.
 Standartinė Parašytas: 2013-03-09 01:17 
Užklydėlė (is)
Užklydėlė (is)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2008-03-23 21:27
Pranešimai: 62
Miestas: Airija
Sveiki visi, Manau ir aš prisidėsiu prie šios temos ir išsiliesiu.... Tiesą sakant myliu ir aš. Manau mes visi kažką mylim. Kažką turim, kitiems problemų nėra, kitiems komplikuoti santykiai ir ieško kažkokių patarimų, mąsto kaip elgtis toliau...





Myliu ne savo vaikiną. Myliu geriausią draugą. Ir myliu per atstumą. Keista, žinau, bet juk viskas įmanoma, tiesa? Mes geriausi draugai, susitinkame vos kelis kartus į metus ir vėl iš naujo pamačius jo veidą įsimyliu. Mes susipykstame, bet po kelių savaičių ar mėnesio, mes vėl susitaikom. Jis susitikinėja su kitom, aš su kitais, to neslepiam. Bet poto manau mes pavydim vienas kitam. Mane stabdo mokslai, šeima, draugai, kurie yra čia, o jį stabdo - tikirausiai tas pats dalykas. Ne kartą sakiau važiuok, čia, užsienin... Iš tiesų, pasakytumėte man kad šis bendravimas, draugystė, prisirišimas , veda niekur... Bet man jo trūksta. Trūksta labai. Nenaudoju narkotikų, neturiu priklausomybės, todėl nesiruošiu tai derint su mano priklausomybę juo. Bet manau suprantate, ką aš noriu jums pasakyti... Bet kasdien pradėjau abejoti, kad aš švaistau laiką, kad laukdama nieko nesulauksiu, kad jam tas pats yra ir lengviausias būdas su manim susisiekti yra tik per internetą. Su juo kalbėjau apie tai daug kartų, bet vis girdžiu tą patį atsakymą, kad jis gyvena tik dabar...
Nežinau ko tikėtis toliau, susitikinėjau su kitais vaikinais, bet juose neįžvelgiau jo, tiesiog jis visą laiką išlieka mano širdį. Todėl nustojau, nes juose nesusidarau jokio intereso.
Aš esu pasimetusi. Žinau kad galėčiau mesti viską ir važiuoti pas jį, bet kodėl turiu aukoti savo gyvenimą, jei jis net neparodo kad aš jam reikalinga? Kartais abejoju, tai kodėl aš tiek daugelį metų esu juo susižavėjusi ir niekaip neišmetu iš galvos...???


Į viršų 
 Pranešimo tema:
 Standartinė Parašytas: 2013-03-09 18:24 
Svajotoja (as)
Svajotoja (as)

Užsiregistravo: 2006-09-16 21:45
Pranešimai: 1042
Miestas: Kaunas
Mažiau išankstinio nusistatymo! Nesakau, kad neveda niekur. O gal nuves?

Per daug principų. Teigi, kad nesulauki iš jo jokio ženklo, todėl nemesi visko ir pas jį nelėksi, kodėl tu turėtum aukotis? O tai pala tada... Leisk paklausti, kodėl manai, kad jūs vienas kitam pavydit, kad susitikinėjat su kitais žmonėm? Gal tai ir YRA ženklas? Jeigu yra ženklas, tai manau jau iš karto pati sau atsakei šitame tekste ir turėtum lėkti pas jį... Ir be to jūs apie tai ir kalbėjote juk!

Tačiau tada kur kas sunkiau suvokti jo poziciją. Jeigu jau jis irgi pavydi dėl to, kad tu mataisi su kitais, kodėl jis tada teigia, kad "gyvena tik dabar..."? Tarytum nenori sukurti nieko ilgalaikio su tavimi. Jeigu šitaip, tada jis lai pasirenka. Arba jūs nutraukiate bendravimą, nes akivaizdu, kad bendraujate tik dėl kažkokios keistos neišpildytos simpatijos, kuriai abu teikiate viltį, dėl kurios visiškai abudu nesistengiate, o tik skaudinate save pačius. Tai kam tada tokia "gera draugystė"? O "likti tik draugais" ir atseit bendrauti toliau nekreipiant dėmesio į tarpusavio simpatiją, kuri ir taip nenudūsta, kad ją kur galas, manau neįmanoma. Juo labiau, kai ji dar nebuvo patenkinta, kiek supratau.

Per atstumą irgi įmanoma bendrauti. Nors, aišku, nepalyginamai sunkiau tai daryti.

Ir šiaip, jeigu jau manai, kad ši simpatija pasmerkta, jis neparodo iniciatyvos, pabandyk pati galbūt. Taip, čia vėl koją kiša atstumas. Bet gal yra galimybė, kurios aš, kaip pašalinis, negaliu rasti, tačiau jūs galėtumėte. O jeigu ne, tada manau vėl gi reiktų tiesiog šią draugystę "sudeginti" ir leisti tiek jam, tiek sau pačiai gyventi TOLIAU. Nes kaip supratau iš teiginio "labai geri draugai", ko gero bendraujate ilgai, todėl automatiškai ir labai ilgai temdote savo potencialą su kitais žmonėmis bijodami, kad neduok die šios viltys būti drauge gali išsipildyt. Kiek laiko jau praėjo? Metai, dveji? Manau, kad tai yra labai sunkus žingsnis, tačiau taip pat manau, kad neišvengiamas. Kiekviena istorija privalo vystytis. Jeigu nėra vystymosi, tai- degradacija.

Atsiprašau už storžieviškumą, tačiau manau, kad ši nuomonė jum parodys kitą barikadų pusę į kurią, galbūt, Jūs bijote žengti.


Į viršų 
 Pranešimo tema:
 Standartinė Parašytas: 2013-05-14 01:17 
Pranašė (as)
Pranašė (as)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2006-07-18 15:55
Pranešimai: 2707
o nebūtų galimybės pasiimti ilgesnes atostogas ir pasiūlyti jam praleisti visą savaitgalį ar netgi ilgiau kartu?

nepasiekiamo skonis yra visada skanesnis, nors realybė kartais būna visai ne tokia, iš patirties sakau. susikurti tobulo vaikino, ar vaikino, kuris kaitina kraują, vaizdą bendraujant per atstumą yra labai lengva.

parašyk kaip viskas rituliojasi toliau ;)

_________________
galvoju užrašą


Į viršų 
 Pranešimo tema:
 Standartinė Parašytas: 2013-05-20 08:23 
Užklydėlė (is)
Užklydėlė (is)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2008-03-23 21:27
Pranešimai: 62
Miestas: Airija
Vėl grįžtu prie tos pačios temos. Tiesa sakant, jau prieš gerokus du mėnesius, užbaigėme bendravimą/draugystę. Tiksliau tai ne aš padariau, o jis. Negaliu jo pamiršt, tiesiog negaliu ištraukti jį iš savo galvos net akimirkai. Jaučiuosi it būčiau paauglė, kuri yra begalo apsvaigusi nuo meilės. O ko norėti? Juk jis mano pirmoji meilė... Keistai jaučiuosi iš ties. Skauda širdį vien pagalvojus. Neįsivaizduoju kiek prireiks laiko tą skausmą numalšinti...:/ Jaučiuosi tokia kvailė.


Į viršų 
 Pranešimo tema:
 Standartinė Parašytas: 2013-05-20 17:22 
Pranašė (as)
Pranašė (as)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2006-07-18 15:55
Pranešimai: 2707
nesijausk kvaile, viskas gal tik į gerą. Jei tikrai jis ir kažką jaučia, raist kelią vienas prie kito. o dabar yra tau gera proga apsidairyti aplink, nueiti į kokį naktinį klubą. Svarbiausia nebūk namie, neskai turi laisvo laiko, visokių minčių lenda į galvą...

ar jis pasakė priežastį, kodėl nebenori bendrauti?

_________________
galvoju užrašą


Į viršų 
 Pranešimo tema:
 Standartinė Parašytas: 2013-05-20 18:02 
Užklydėlė (is)
Užklydėlė (is)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2008-03-23 21:27
Pranešimai: 62
Miestas: Airija
Na kaip ir minėjau tarp mūsų buvo atstumas ir jis mane retai matydavo. Paskutinį kartą kai susitikom papraščiausiai jis elgėsi keistai, tarsi nenorėjo manęs paleisti, palikti ir pan. Ir kai paklausiau, ar vis dar nori su manim susitikti, jis atsakė, kad papraščiausiai aš jį vėl kankinčiau.
Jis gana turėjo sunkų laikotarpį, nežinau ir dėl ko metė mokslus, nors buvo likę metai, planavo išvažiuoti visai kažkur į užsienį... Jis labai keistas buvo.

Poto galiausiai pasakė, kad būsiu laiminga ir be jo. Kad jis mane per daug skaudina ir nenori matyti, kaip aš kenčiu.
Lyg ir nėra priežasties arba jos nesuprantu... Jis niekada nesakė kad manęs nemyli, ar nieko nejaučia, sako tik kai esi šalia, aš pametu protą ir tiek.


Į viršų 
 Pranešimo tema:
 Standartinė Parašytas: 2013-05-23 00:39 
Pranašė (as)
Pranašė (as)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2006-07-18 15:55
Pranešimai: 2707
o ko pati norėtum iš šios situacijos? pasakyk atvirai

_________________
galvoju užrašą


Į viršų 
 Pranešimo tema:
 Standartinė Parašytas: 2013-05-24 01:04 
Užklydėlė (is)
Užklydėlė (is)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2008-03-23 21:27
Pranešimai: 62
Miestas: Airija
Norėjau jam parašyti, arba paskambinti, bet žinau kad vėl įskaudinsiu save, juk tai ne pirmas kartas. Tik pirmą kartą nebendraujame labai ilgai. Bet prisimenu, kad prieš pat bendravimo ir draugystės nutraukimą, jis mane pažemino, pasityčiojo ir begalo įskaudino mane. Tiesiog jau nebeleidžia man principai žemintis ir vėl grąžinti viską į vietas. Taip ilgesys, didelis, kartais nurieda ir ta ašara vos prisiminus. Nors aišku, žinau kad nesu vienintelė pasaulyje tokiai kuriai yra sunku su tuo kovoti ir puikiai suprantu tą situacija, kad žmonės kurie tave įskaudina, nėra tavęs verti.

Nežinau dėl ko aš tikiu juo. Baisiausia ta, kad nežinau ar aš jam net reikalinga. Galbūt vėl ieškočiau atsakymo, bet bijau vėl likti durnės vietoj, ir vėl tų kančių ir sielvartos bus. Iš pykčio jam buvau pasakius, kad švaisčiau laiką biuveik visus keturis metus, nors ir tai buvo tiesa. Aš jį mylėjau, jis leidosi.

Dabar aš bijau kažką kartoti, sapnuose net apsilanko dažnai, ir sapnuose verkiu visą laiką. Tai atspindi kiekvieną mano baimę, manau. Todėl nežinau ką daryti toliau,ar verta laukti, kažko kas niekada neateis.


Į viršų 
 Pranešimo tema:
 Standartinė Parašytas: 2013-05-25 22:46 
Pranašė (as)
Pranašė (as)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2006-07-18 15:55
Pranešimai: 2707
o gyveni ką pati veiki? dirbi, mokais? :) gal reikia naujos veiklos?

matai ta meilė per atstumą dažnai būna sukurta. jis toks nepasiekiamas kaip tas uždraustas vaisius. o tas vaisius tikriausiai nėra toks saldus, kaip atrodo. pabandyk prisiminti viską, kas yra įvykę, pabandyk sudėlioti jo būdo bruožus. bet viską daryk labai kritiškai.

pagalvok pati, jei tai paskutinė tavo gyvenimo diena ar savaitė, ar norėtum, kad ji būtų verkiant dėl vaikino, kuris to nevertina?

_________________
galvoju užrašą


Į viršų 
 Pranešimo tema:
 Standartinė Parašytas: 2013-05-26 01:40 
Užklydėlė (is)
Užklydėlė (is)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2008-03-23 21:27
Pranešimai: 62
Miestas: Airija
Neperseniausiai baigiau studiju metus ir dirbu restorane. Kai dar mokinausi, kazkaip uzimdavau ta laika , nes visada buvau susikaupusi, o dabar tiesiog po darbo gryzti namo ir nieko nesinori. Kadangi restorano kompanija, rengia ir vestuves, tenka nemazai ir pakeliauti. Man kartais iseina tai i nauda. Bet kai vel lieku viena, apima liudesys, vienatve, nostalgija tokia...

Zinau kad turiu ta zmogu pamirst nes jis nera to vertas, bet kaip galima nustoti myleti zmogu, kai jis tau yra pirmoji gyvenimo meile...


Į viršų 
 Pranešimo tema:
 Standartinė Parašytas: 2013-05-27 02:34 
Pranašė (as)
Pranašė (as)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2006-07-18 15:55
Pranešimai: 2707
o neturi kokių hobių? sportas, šokiai? kažkas tokio, ką seniai norėjai išbandyti, piešimą ar kažką tokio? :)

_________________
galvoju užrašą


Į viršų 
 Pranešimo tema:
 Standartinė Parašytas: 2013-05-27 22:04 
Užklydėlė (is)
Užklydėlė (is)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2008-03-23 21:27
Pranešimai: 62
Miestas: Airija
na noreciau ir sokius palankyt ar seip uzsiregistruot i sporto kluba, o siuo metu finansai nelabai leidziia:) bandau vis drauge pasiimti kur nors nuvaryt, akimirkai pamirstu- bet tik akimirkai:) Na nezinau reikia gyventi toliau, matyt gal laiko reikia..


Į viršų 
 Pranešimo tema:
 Standartinė Parašytas: 2013-05-28 02:19 
Pranašė (as)
Pranašė (as)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2006-07-18 15:55
Pranešimai: 2707
o nebandei paieškoti nemokamų? būna kad rengias vakarais. viskių kursų būna: užsienio kalbų, šokių. kas liečia sportą, būną bėgiojimo grupės ir pan. :) veikla visada padeda ;)

_________________
galvoju užrašą


Į viršų 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
 
 Puslapis 11 [ 13 pranešimai(ų) ] 




Pagrindinis diskusijų puslapis » Meilė » Amūro pagalba


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 7 svečių

 
 

 
Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai


Aurimas Rapečka. +37062657659, skype: anonymaz3, Laima. Paskutinis atnaujinimas 2015-03-15.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007