Kartas nuo karto papasakoju įdomesnių kelionių, įdedu šiek tiek kelionių nuotraukų. Laikas papasakoti apie rugpjūčio mėnesio bastymąsi po Lietuvą
Jau antrus metus iš eilės stengiames kelioms dienoms ištūkti iš namų ir ekstremaliai pakeliauti. Ekstremaliai - kaip Dievas duos
Buvo šeštadienis.. Su draugu buvom susitarę, kad iškeliausim apie 12 dienos. Kadangi dienos buvo nekarštos, laikas pasirodė tinkamas, juolab, kad abu iš ryto turėjom reikalų...
12 valandą draugą radau su puse 'bambalio' Euro alaus
Fun.. Kadangi po kokio pusvalandžio jis jau nebesiorientavo aplinkoje, teko naudoti išblaivinimo priemones
Kurios, tiesa, nebuvo labai sėkmingos...
Į kelią išėjom lygiai 3. Buvusi graži diena pradėjo blaustis - apsiniaukė, pradėjo lašnoti. Pradėjom keiktis - na ir pataikyk tu laiką iškeliauti
) Nors iš kaimo pajudėti link Zarasų visą laiką nebūdavo lengva, tačiau šį kartą pasisekė - maždaug po 20 minučių sustojo mašina.
Mums pasitarnavo Zarasų 500 metų šventė - žmogus važiavo kaip tik į ją
Tiesa, apie mūsų išvaizdą: Plaukai, dengiantys ausis, dviejų mėnesių barzdelė, languoti marškiniai, melyna striukytė, kariškos kelnės ir basanoškės bei šypsena veide; Trumpi plaukai, juoda maike, pilka strukė bei tamsios kelnės ir liūdnas pagiriotas veidas
Vienas turėjo miegmaišį, kitas kuprinę su keliais reikalingais daiktais.
Na gerai. 3:40 jau buvom Zarasuose. Kadangi nuo ryto buvome neėdę, teko sukti į kioskelį. Radom desros ir batoną. Ir dar kažką. Va dabar ir pastebėjom, kad nepasiėmėm peilio. O virtą dešrą laužyti visai smagu
)
Apie 4 išėjome į 'tranzovką' - aikštelę, šalia kelio Zarasai - Ignalina. Dangus ir toliau niaukėsi...
Pastovėjus apie 20 minučių sustojo autobusas. Keista - čia nebuvo nei stotelės, nei mes jį stabdėme... Tačiau proga nusprendėme pasinaudoti
O jis mus nuvežė... kokių 10 km
Na ką gi.
Ilgai laukti nereikėjo - mus priglaudė trijų bachūrų kompanija su daug alaus ir golfiuku su nutrūkusiu duslintuvu. Aišku, mums alaus niekas nedavė
) Pavežė kokius 5 km, tačiau išlipus ausyse dar ilgokai ūžė
)
Pradėjo lyti... O mes pradėjome keiktis
) Dar ir šaltoka buvo. Gerai, kad ilgai laukti nereikejo - pasigavom fūrą iki Visagino
O Visagine juk Visagino Country
Prisiziurėjom tokių dvimetrinių Stakėnų
Bet ilgai neužsibuvom - užsukom į parduotuvę kažko geriamo ir patraukėm atgal į miesto pradžią..
Nuotrauka iš Visagino:
Nesitikėjom greitos sėkmės - visi traukė į Visagina, bet ne iš jo. Keista, bet nereikėjo net 5 minučių. Tada turėjom 50 minučių malonaus važiavimo 100 - 130 remontuojamais keliais. Tiesa sakant, buvo šilta. Labai šilta
)
Po 7 jau buvome Švenčionyse. Perėjom juos. Kelios nuotraukos:
Zigmo Žemaičio gimnazija
Paminklas tarybiniams kariams
Tačiau artėja naktis, o mes dar norime keliaut... Bet už Švenčionių teko stovėti ilgai... Kol sutemo
Tiesa, buvo sustojus mašina. Iš jos išlipo malonus forsas ir paklause: 'Divčionki pa desic lit ninada?' Na, mes maloniai atsisakėme. Tada jis paklausė ar mes nesveiki, ar mums nestovi. Aišku, rusiškai. Na, po to nuvažiavo. O mums juoko buvo visam vakarui
Sustojo vaikinukas... Sakė, kad važiuoja į kaimą pas draugus gert alaus. Taigi, iki Vilniaus nenuvežė. Paleido kažkur miške. Ir naktį
)
Va tada jau ėjom... Ėjom kol kojos nešė. Min 6 km. Tiesa, pamiršau paminėti, kad beveik visą laiką nuo Švenčionių pabaigos krapnojo smulkus lietutis
Taigi, galvos buvo šlapios..
Kelio remonto darbai... Mašinų yra, tačiau miške niekas nestoja. Ir aš, turbūt, nestočiau. Bet staiga - netikėta sėkmė - stotelė su STOGU. Ir suoliuku viduje.
Viskas... Vienam dvi striukės, kitam miegmaišis. Galva į galva. Tiesa, kojos ant suoliuko nebetilpo. Todėl miegoti gana sunkiai sekėsi...
Lūžau. Neilgam. Išgirdau stabdžių cypima. Ups.. Kažkas kitoj kelio pusėj sustojo nusimyžti. Tfu.
Po poros valandų vėl tas pats. Tik šį kartą girdėjosi garsai, panašūs i 'ubju tibe' ir t. t. Jau dairėmės kur čia dėt į kojas, jei kas
)
Taigi, po šių nuotykių pradėjo aušti rytas. Truputėlį po 4 atsikėliau nuo suoliuko - kažkaip sunku buvo ant jo gulėt tiek laiko. Ir prasidėjo nauja diena...
)
5 valanda atvažiavo autobusas. Nusprendėm juo važiuot link Pabradės. O ten jau buvo vaizdų...
Pirmiausia, reikėjo rasti joje geležinkelio stotį. O ji tai... velniai žino kur. Na ką gi. Blūdinėdami susitikom čiuvą su praskelta galva ir kraujo klanu. Na, atrodo, jam nieko labai rimto, nes dar sugebėjo paprašyt cigaretės.. O šalia jo stovėjo vyriokas vien su glaudėm - o ryte juk šalta.. Hm..
Dar radom visą parą dirbančią parduotuvę, bet iki jos reikėjo bristi per stiklo šukių ir bomžų krūvas. Fui. Iš visų vietų, kur esu buvęs, Pabradė man paliko patį blogiausią įspūdį.
Vargais negalais radom geležinkelio stotį... Nusprendėm aplankyti tiltą, kurį jau esu minėjęs kažkuriuose savo postuose
Pora nuotraukyčių:
Keista, bet šį kartą taip ir neišdrįsau pereiti jo viso
) Kitą kart.. O gal kas norėtų kartu?
Aplankę tiltą turėjom 2 valandas malonaus traukinio laukimo. Stebėjome komediją 'Girto vyro grįžimas namo'. Rusų kalba. Tada klausėmės autobiografinės radijo laidos 'Girtas žvejys', taip pat rusų kalba. Tačiau iš tiesų, man gaila tų žmonių. Jie nebesuvokia, kur nusirito..
12 buvom Vilniuje.. Pasiėmiau antrą miegmaišį ir patraukėm į kelią. Dar kažką suėdėm, tiesa
6 trulu nusigrūdom iki Žemųjų Panerių ir pradėjom eit palei magistralę link Trakų kelio. O karšta... Siaubas.. Kol užlipėm į tą 2 km ilgio kalną, kiaurai permirkom prakaitu... Net nebesinori prisiminti
) ...
Trakų kelyje radom pasakišką vietelę tranzavimui. Pavėsis, miškas, JĖGA. Tiesa, palaukti mašinos teko apie pusvalandį. O sustojo... MERGINA
O jos pirmieji žodžiai: 'Aš šiąnakt nemiegojau, neleiskit man užmigt'. Mhm..
Tai va.. Teko plepėti iki pat Marijampolės. Na, pasisekė tiek nuvažiuoti viena mašina
) Dėl suprantamų priežasčių neviešinu pokalbio detalių
Tiesa, jo pabaigą papasakosiu:
- O tu esi buvęs Marijampolėj?
- Ne, neteko..
- Tai aš čia jus dar pavežiosiu, aprodysiu miestą šiek tiek.
Va čia tai COOL
)
Marijampolė:
Gerai.. Nusprendėm traukti link Vilkaviškio. Kadangi jau buvo apie 7, pradėjom ieškoti vietos nakvynei. Tai neatrodė problema - visur sausa, lauke šilta... Po šlapios nakties jautėmės rojuje
)
Perėjom Suvalkų kelią ir pradėjom tranzuot...
O tada pamatėm debesį
) Hm.. Na bet jis buvo toli, o kadangi niekas nestojo, nusprendėm pavalgyti. Įlindom po medžiu prie pievos ir gavom... elektrošoką
) Netyčia prisilietėm prie virvės, juosiančios karvių ganyklas. O ji... krato
Kai vėl išėjom ant kelio jau lašnojo.. Tačiau po kelių minučių sustojo mašina. Vaikinas važiavo į Kybartus, tačiau mes nusprendėm ten nebesibelsti. O už kelių km pradėjo kaip iš kibiro lyti. Važiavom ir džiaugėmės, kad esam po stogu..
Tačiau kai nuvažiavom į Vilkaviškį, lyti nustojo. Tiesa, vaikinukas iš gailesčio mus numetė į miesto centrą - šiaip būtų važiavęs aplinkkeliu
)
Na, gerai. Užsukom į Maximą. Apėjom ratą ir išėjom. Ups...:
Diena pavirto naktimi. Tokį lietų seniai buvau matęs... Stovėjom netekę žado ir laukėm kol viskas baigsis. Galiausiai mieste tekėjo upės.. O mes nusprendėm eiti toliau...
Išbridom už miesto. Nereikia nė sakyti, kad kojos iki kelių buvo permerktos. Radom miesto stotelę su stogu. Kadangi matėm, kaip ateina lietus, nusprendėm laukti joje. Tačiau nusprendžiau pabandyti dar vieną mašiną... O ji... sustojo.
Viduje kažkoks tamsaus gymio gruzinas. Pasakė kur važiuoja. Tiesa pasakius nesupratau
Bet vis tiek įsėdom. O už poros km jis pasuko į šoną ir išmetė kažkokiam kaime. Tiesa, visą kelią žvengėm iki ašarų. Jis pasakojo kažką juokingo. Tiesa, mes nelabai ką supratom. Bet buvo labai juokinga
D
Pasiklausėm kelio. Po to kilometrų. Na, sako, apie 20 bus. Nu blin.
Taip ir ėjom patamsiais. Tolumoje matėm artėjantį debesį ir fantastiškus žaibus.. Ėjom ir ėjom. Per kaimus.. O kaimukai išsimėtę kas kilometrą ar du.. Vietos nakvynei nesimatė. Juolab, visur buvo palyta ir šlapia... Reikėjo rasti bent jau mišką ir storą eglę. O miškų čia nesimatė.
Griaustinis ir žaibai.. Pamatėm apleistą daržinę.. O viduje radom šviežio šieno. Mums tik to ir reikėjo...:
Kiaulių migis
Vos ištiesėm miegmaišius, pradėjo stipriai lyti.. Tačiau pastogėje buvo gera.. Dar pamačiau porą žaibo švysnių danguje ir... nulūžau...
Prabudau.. Iš tikro net nežinau kiek laiko miegojau.. Keistas jausmas.. Mes čia ne vieni
Draugas miega net išvėpęs.. O aš girdžiu žingsnius ant šieno.. Begalę žingsnių
Tik po to supratau kad miegojom su galybe pelių (bent taip tikiuos
).
Okey.. Pelės tuoj nuplaukė toli toli ir paskendau saldžiame miege dar kartą.. Kažkas loja.. Oho. Kažkur čia atsibastė šuo.. Pasišviečiau laikrodį... 3.. Miegam toliau
Nepamenu ar tada dar pavyko užmigti bet netrukus jau žadinau murmanti draugą ragindamas keliaut tolyn
Detaliau gal nereikia
Mes kely.. Atrodo, bus visai graži diena.. Dar tamsu, bet jau po truputi brėkšta.. Kažin kiek liko km iki Naumiesčio? Ir kokio velnio mes su tuo seniu grūdomės čionai? Na nieko, bent išsimiegojom kaip žmonės ir lietus nesulijo
)
Tiltas:
Gerai.. Už tilto kažkokie keisti dalykai.. Kažkas rėkauja, pešasi.. Mes nusprendėm truputi palaukt
) Ten beveik iš laimės pilnos kelnės buvo
Po to pasirode, kad ten žmonės bandė įklimpusią mašiną ištraukt...
Priėjom kaimą... SLOBADAI. Na panašiai kažkaip. Deja, neišliko nuotraukos
) Bet bent jau juoko buvo iš tokio pavadinimo.. Aišku, kaimas nubaudė mus.. Kokius du kilometrus grūdomės iki centro, pasėdėjom ir pirmyn.. Na dar bent 2 ar 3 km per kaima. Koks velnias tokius akimus sugalvojo?
) O kojas tai skauda
Bet šiaip įdomu.. Žmonės jau karves melžia.. Tranzuot nėr ką..
O labiausiai man įspūdį paliko be galo ilgi pasėlių laukai.. Aukštaitijoje to niekur nepamatysi
Kažkokia sankryža.. Mano stebuklingame žemėlapyje šių kelių nėra.. Kažkas važiuoja dviračiu. Paklausiam? Paklausėm... Arba jis kurčias buvo, arba labai jau panašūs į teroristus pasirodėm
Net nepažiūrėjo link mūsų... Anyway, einam toliau...
Pirmasis cirkas.. Gaila kiškelio, bet mašinytė per jį gana tolokai pievoj ilsėjosi
Vargšeliai matyt nepaskaičiavo posūkio
Na, civilizacija... Išsvajotas Kudirkos Naumiestis. Mus pasitinka kregždutės..
Gerai, kadana blūdyt. Čia važiuoja autobusai.. Vilkaviškis - Šiauliai. Super PAZ'ikas
Tik sėdynės minkštos.. Iki kur? Na... Iki Jurbarko
Tiesa, dienos pradžia mus apgavo.. Dabar debesuota ir visai negražu. Kaip tik.. Ateina lietus..
Jurbarkas.. Iš stoties paėjom šiek tiek link Tauragės ir Panemunės kelių ir stabtelėjom, tikėdamiesi pagaut kažką, važiuojantį pro pilis.. Kurgi ne..
Sustojo mikroautobusiukas. Viduje duonos kvapas...
- Kepykla?
- Ne, čia tik mašina.
Likau toks pusiau trenktas
Gaila, bet jis važiavo į Tauragę. Mes irgi kartu
Na, įspūdžių buvo. Galbūt, kas nors esat važiavę Jurbarko - Tauragės keliu, žinot, kad jis pakankamai vingiuotas.. Na, 100 - 130 ten jau daugoka
- Per daug nevarkit su diržu, vistiek nelabai padėtų.
Draugas šalia baltas sėdi.. Savęs, deja, nemačiau
)
Tauragė:
Sako, kad Kaune baisu. Patikėkit, čia baisiau.. Treningai, skustagalviai & Co. Labai norėjos dingt iš ten kuo toliau ir kuo greičiau...
Galynėjomės su smulkiu lietučiu... Miestas nemažas, kol perėjom, užtrukom netrumpai.. Ir susipažinom su galybe treninguotu skustagalvių.. Br...
Sustojo.. Sako, palauk, butelius išmesiu. Jo, galvojam
Na, bet pirmas įspūdis apgaulingas. Visai fainas vaikinas. papasakojo, kaip tarnavo kruiziniame laive, kiek pasaulio matė.. Keliolika minučių ir Šilalė.. Nuotraukos neturiu.
Kodėl? Nes draugas dar nespejo cigaretės užsidegt ir jau sustojo.. Hm.. Na tokia mašina dar nebuvau važiavęs. Su tokiu žmogum irgi. Na, nieko, jam buvo proga pasidergt iš mūsų, nes mes buvom 'bomžai'. Jo požiūriu, aišku. Per daug ir nesiginčijau
Lievas žemaitis..
Mes kažkur prie Klaidėdos. Ieškom jūros. Lyja... Šlapia... Smiltynės perkela ir kuršių nerija:
SAUGOKITĖS ERKIŲ. Niekur nemačiau tokių ženklų. Jėga. Pažiūrėjom kaip skraido sraigtasparnis ir nukeliavom link jūros. O prie jos nei vieno žmogaus.. Baisiai šalta
Pabandžiau įlyst į vandenį. Deja, per šalta. Pasitaškėm kaip vaikai, šiek tiek pabėgiojom šlapius rūbus nusirengę. Šilčiau pasidarė
Lyg ir lietutis liovėsi.. Pagaliau fortūna atsuko mums veidą. Kurgi ne.
Po poros valandų Klaipėdoje:
Išblūdijom Klaipėdos šiaurę. Galvojom kur praleist šią naktį.. Na, gerai.. Traukinys apie 6 ryto (nusprendėm nebesikankint - miegas svarbiau už viską). Geležinkelio stotis dirba iki 23 ir nuo 4, autobusų iki 0 ir nuo 3. Tai pala, o kur mums **** dar 3 valandas naktį?
D
Naktis... Lyja.. Įsigrūdom kažkur į mišką, kad ant galvos nelytų ir šiaip ant ko nors neužšoktumėm ir pradėjom kalbėtis apie gyvenimą
Iš tikro tokiomis akimirkomis galima labai daug suprasti apie save, pažinti ne tik save, bet ir kitus...
Artėja 5.. Laikas eiti.. Nebelyja, mieste gražu. Bomžiukai ant suoliukų miega.. Visi kažkodėl bėgioja..
Na, tiek to..
Stotis.. Aš su kariškom kelnėm. Prisip*** kažkoks iš mažeikių, pradėjo klausinėt kaip 'dežuruot' sekas ir kada jam traukinys. Bei pasakot niūrias istorijas kaip jį draugė ką tik iš namų išvarė.. Vis įdomiau
Persikėlėm į autobusų stotį. Kūnas persijungė į budėjimo režimą
Sėdi. Jauti kad akys užsimerkė. Atsikeli, išeini į lauką. Grįžti. Vėl 5 mins gali pasėdėt
D
Gerai... Traukinys.. Nelabai ką mačiau. Pramerkiu akis - Jonava. Dar kartą - Kaišiadorys...
Va, aš jau laimingas Vilniaus stotyje:
Čia mano ir draugo keliai išsiskyrė. Jis nusprendė kelionę tęsti autobusu, aš - kaip Dievas duos
Manau toliau užteks tik nuotraukų su komentarais
Santariškės
Vilniaus 'tranzofka'
Pirma mašina iki Riešės. Antra - Molėtai.
Tašės liekanos:
Rodyklės:
Toliau - kraštietis. Aš laimingas, nukeliausiu tiesiai namo
Nustabus žmogus.. Papasakojo apie gyvenimą ir šiaip.. Dar užėjom į kavinę pakeliui, pavaišino
Labai retai taip būna. Na, gana apie tai..
16:00. Žingsniuoju namo. Kelionė užtruko lygiai 3 paras. 3 paras lietuje.. O namie šviečia ir šviečia saulė. Lova laukia manes. Miegosiu dar tris paras...
Pabaigai... Kelionės maršrutas:
O gal geriau skambėtų 'Tūkstantis kilometrų lietuje'?
Anyway...
Ačiū už laukimą, skaitymą ir komentarus
Jei sudominsiu, tai bus ne paskutinė tokia istorija. Jei ne, jos liks tik tarp mano artimiausių žmonių
Oho! Čia kietai.. Viską perskaičiau. Koks ryžtas, koks azartas, užsispyrimas, noras 
Bravo. Lauksiu kitos kelionės 
