Labas,
kadangi nėra_vyšnių apibarė mane, kad neberašau dienoraščio ir mano pasiteisinimai, kad nėra laiko, nepadėjo, tai... 
Tik viena mintis pradžiai... Mano dienoraštis yra ne man. Mano dienoraštis yra Tau. Ir tikiuosi, kad ta nekasdieniška kasdienybė Tau patiks 
Daugiausia dėmesio čia susilaukė mano 2006 metų kelionė. Taip, yra ir 2007... Ir aš jos negaliu pabaigti jau pusantrų metų. Tačiau turiu pasakyti, kad Lietuva 2008 neįvyko... Žinai, viskas keičiasi... 
O šiandien noriu prisiminti vieną linksmą nutikimą, kuris kažkada galėjo baigtis visai nelinksmai
Turbūt prieš kokius 5 ar 6 metus (kai dar savom kojom žeme vaikščiojom ir mašinų vairuot nereikėjo) vieną karštą vasaros dieną nusprendėm su draugu keliauti maudytis šiek tiek toliau.
Kodėl? Nes ten yra kokiu 4 metrų aukščio tiltas, nuo kurio galima šokinėti. O iki ten nei daug nei mažai - tik 3 kilometrai. Tačiau ten eina pagrindinis kelias ir tiek vaikščioti, kai šalia važiuoja pakeleivingos mašinos, jau tingisi

Vadinasi, TRANZUOJAM
Išėjom už kaimo pradžios ženklo, iškėliau ranką ir...
Dar nebuvau matęs, kad mašina taip stabdytų, Padangų cypimas, dūmai, tada kelkraščio dulkės... Ir sustojo už kokių 30 m.

Susižvalgėm...
-Geras! Ralistas. Varom, perveš.
Nulėkėm, žiūrim, o ten viduj maždaug toks ralistas sėdi:
Na, ne visai sėdi. Renka iš žemės kažkokius laiškus, kurie jam stabdant nuo sėdynės nulėkė..
Pakėlė galvą.
-Sėskit.
Klinkt klinkt. Neatsidaro. Užrakintos turbūt.
-Sėskit sėskit.
-Nu ko nesėdat?
Galvojam čia mes durni ar jis...
-Oi, užrakinta...
Mašinytė dviejų durų, tai draugas įlindo į galą, o aš prieky atsisėdau. Ok.. Tas išsitraukė cigaretę, užvedė mašiną, atsidarė langą, iškišo, taip, iškišo, visą galvą pro langą, pažiūrėjo atgal ir pradėjo važiuot.
Važiuot tai važiuot, bet kartu ir cigarete su žiebtuvėliu abiem rankom prisideginėt. Tai pajudėjom iš pradžių kelkraščiu, tada sava juosta, tada priešinga juosta, tada priešingu kelkraščiu. Taip taip, priešingu kelkraščiu.
Tada kažkaip susizgribo, pasuko vairą atgal ir grįžo. Ir pradėjo greitį didint. Kiek - nežinau. Kažkodėl spidometras pas jį neveikė. Bet jau baisu buvo.
Laikausi už kur tik įmanoma ir galvoju kaip čia greičiau atvažiuot..
-Nebijok, ko gi bijai?
Dėbtelėjau į jį, bet nieko pasakyt nespėjau, nes jis pradėjo lenkt kažkokią mašiną. Per ištisinę juostą ir dar prieš kalną. Nu AMEN, galvoju...
Aplenkė vieną, negrįžęs pradėjo kitą... Bet jau matomumas atsirado, į pakalnę važiavom. Žiūriu, iš priekio mašina.
Pažiūriu į jį, vėl į tą mašiną, vėl į jį. Mašina artėja, o reakcijos jokios.
-Ei, mašina atvažiuoja.
Tas susirauke...
-O, tikrai. Ir greit pasuko į savo juostą. Gerai, kad buvom jau spėję antrąją mašiną aplenkt.
Kaip galima nepamatyt mašinos likus kokių 50 metrų aš iki šiol dar nesuvokiau
Bet čia dar ne pabaiga...
Kaip tik tą vasarą buvo taisomas tiltas. Buvo palikta tik viena juosta važinėjimui, pastatytas šviesaforas, kuriame maždaug po 5 minutes degė žalia ir raudona.
Na, leidžiamės pakalnėn link to tilto...
-Stabtelkit čia prieš tiltą, prašau.
Po to žiūriu, kad žalia dega.
-Tiek to, važiuokit, už tilto paleisit.
Žvilgteliu į dešinę - kažkaip toli tilto kraštas. Ne taip kaip visada važiuojant būdavo. Pažiūriu į kairę
BŪM...
Užšokom ant kelininkų ženklų ir tvorelės. Sprogo priekinė padanga ir veidrodėlis nulūžo.
Dar kokių pora metrų ir būtumėm nušokę nuo tilto. O ten 10 metrų gylio tikrai yra..
Ir viską vainikavo vairuotojo žodžiai:
-PYP. Per tą PYP remontą PYP mašiną PYP papyliau...
Kažkaip išsibrukom iš tos mašinos ir movėm tolyn nuo jo. Kažkaip padangos jam pasikeist nusprendėm nebepadėt. O paėjus šiek tiek isteriškai pratrūkom juoktis... Matyt taip būna, kai staiga atsiranda adrenalino pertelkius

)
Išsimaudę atgal ėjom pėsčiomis. Stabdyti mašinų kažkaip nekilo ranka.
Na, o pabaigai, pacituosiu draugo žodžius.
-Įlipęs pradėjau diržo ieškot, kol išpainiojau viską, žiūriu, jau atvažiavom...

)
Visa kelionė truko turbūt penkias minutes. Bet jų aš nepamiršiu niekada gyvenime
Aš gyvenau, ir dar kartais gyvenu tikrai nekasdieniškoje kasdienybėje. Jei kažkam patiks šis bandymas, tokių istorijų galiu prisiminti ne vieną ir ne 10. Tačiau įdomiausiai jos skamba realybėje... 