...:: Meilės forumas ::......:: Meilės Svajų ::...

Dienoraštis iš jūros. Prisiminimai (1)

 
Pradėti naują temą   Atsakyti į pranešimą    Pagrindinis puslapis -> Svarstis
Rodyti ankstesnę temą :: Rodyti sekančią temą  
Autorius Pranešimas
Svarstis
Pats Mylimiausias!
Pats Mylimiausias!


Prisijungė: 2007 07 01
Pranešimai: 1184
Miestas: Klaipeda

PranešimasParašytas: 2008-02-24 20:17    Rašyti temą: Dienoraštis iš jūros. Prisiminimai (1) Atsakyti su citata

2007m. vasario 2d.

Vėl turiu laisvo laiko, tad įvykius tęsiu toliau. Nusileidom Amsterdame. Gyvenime nesu matęs tokio didelio aerouosto. Visai kaip filme “Terminalas”, tik dar didesnis. Tai buvo apie 9 valanda. Pilna parduotuvių... O žmonių, minių minios. Lėktuvų taipgi daugybė. Mes su Andrėjumi pasiklydome. Tai pirmyn su tašėm, tai atgal. Iki šiol nevalgę, negėrę, nemiegoję. Nuėjom į kavinę kavos. Kainavo 2 eurai, apiplėšimas,- 8lt. Po to pridavėm bagažą, asilas apsauginis, per jį turėjau išmesti savo pačius mylimiausius kvepalus. Kaip susinervinu, o jis tik “I’m very sorry...”. Atsisėdom ir žiūrėjom į laikrodį ant odinių kėdžių, aš snūduriavau... Na, po to prisėdo kažkoks kitas rusas, jaunas. Andrėjus su juo pradėjo šnekėtis. Sulaukėm savojo lėktuvo... . Jis su dviem propeleriais, nedidelis. Nuvežė mus su autobusu. Atsisėdau šalia diedo. Bijojau, nes jis su propeleriais. Davė užkąsti,- krekerių 10 gramų ir sulčių 10 gramų, oho kiek daug. Ir tie patys sintetiniai. Na, nuskridom į Northwitch. Jau laukiu savo lagamino, atėjo, pasiėmiau. Andrėjus taip ir nesulaukė savojo. Pakėlėm skandalą. Teko rodyti kaip jis atrodė, surašė protokolą, bet iš to nieko gero... Sutikom agentą, tokį kaip Deny Devito, aktorius. Truputį aukštesnis. Turėjo lentelę, “Askoldas”, Andrey ir Mantas. Priėjom, pasiguodėm angliškai dėl lagamino ir išvažiavom. Taksi buvo peugeot markės, nauja. Visas jos viršus,- stiklinis. Vairas dešinėj pusėj. Eismas atvirkščias. Žvalgėmės, žvalgėmės, po to aš pamačiau, kad Andrėjus miega. Nusprendžiau ir aš pamiegoti. Pasisekė nusnausti apie 30min. Prabudau nuo kalbų, racijų ūžimo. Atvykom į uostą Ipswitch’e. Uostas didelis, labai daug laivų, katerių. Ilgai ieškojom ofiso. Po to mus pasitiko toks anglas, labai malonus. Sako, kad laivas vėluos. Nuvedė į kambariuką, medicinos punktą. Reikėjo apie 4 valandas laukti. Anglas pasiūlė kavos. Parodė mažą virtuvėlę, paklausė, ar viskas gerai. O mes jau antrą dieną beveik nieko nevalgę,- saldainiai, sintetiniai sumuštiniai, krekeriai, kava... Aš paėmiau dar saldainių, po to riešutų. Užkandom, daug šnekėjom apie viską su Andrėjum. Laukėm laivo. Jis dar vėlavosi. Vėliau mus nuvežė iki jo, žiūrėjom kaip švartavosi. Mane sutiko kadetas lietuvis, padėjo nunešti lagaminą. Paskubom viską aprodė, maždaug ką reikės ten daryti. Viskas buvo normaliai, man sako botsmanas, tu nors šneki rusiškai, o tas kitas kadetas išvis nieko nekalbėjo ir nesuprato kaip ir anglų kalbos. Va, turėjau tokį privalumą, matyt vienintelį... Parodė mano kajutę, ten susidėjau daiktus, pavalgėm vištos, keptos tešloje, labai skanu buvo. Aš susidėjau daiktus ir ėjau po dušu. Po to miegoti. Man paskyrė vachtą prie trapo 4val. ryte, tad turėjau tik 3 valandas, nes nėjo užmigti. Buvo labai karšta. Prabudėjau vachtoj labai gerai, pakeitė mane ir nuėjau miegoti. O kas buvo toliau, nepamenu. Jei bučiau turėjęs laiko ir sveikatos, būčiau parašęs...

2007m. vasario 16/17d.


Štai aš vėl rašau. Atsirado laiko. Dabar 23.55val. Sėdžiu kajutėj, pasidariau arbatos juodos su citrina, apsirengęs esu raudoną kombinezoną, visas purvinas, nes ką tik grįžau iš atsišvartavimo darbų. Vėl kemšu sausainius “TOSTADA”, kuriuos pirkau Ispanijoje. Apie 1kg sausainių kainavo 1,80lt, aš negalėjau susilaikyti, paėmiau dvi pakuotes, po to Romas (buvęs povaras, lietuvis) paėmė dar, kiekvienam po 2 pakelius. Tad jau turėjau 4 kg sausainių. Bet čia dar ne viskas... Romas man dar vieną kilogramą atnešė dovanų. Turėjau 5kg sausainių, neblogai, bet pusę jau spėjau suvalgyti. Na va, pasidariau “tortą”, paėmiau sausainių ir užtepiau ant viršaus šokoladinį kremą, tik dabar, apie 2val. su puse turiu laiko ir galiu sau leisti pašvęsti. Kasdien nerašysiu, nėr laiko, tad ką atsiminsiu, būtinai paminėsiu.
Ši diena ypatinga man. Šiandien mano gimtadienis. Man 20 metų. Gražus skaičius. Kai kėliausi į naktinę vachtą, 4val. ryto ir keičiau Andrėjų, iškart jis mane pasveikino, labai apsidžiaugiau. Iškart pakėlė nuotaiką. Ši diena, palyginus su kitomis, gana gera. Apsirengiau, norėjau eiti į antrą denį, nes ten trapas, bet Andrėjus sako, eik prie kompiuterio. Aš sakau, o kaip vachta? Jis sako, taigi visi miega, niekas naktį neateis. Va taip, prasėdėjau iki 6val., bet prasėdėjau ir dar šiltai. Pasisekė, žaidžiau “flash” žaidimus, naršiau. Nieko ten gero nėra. Kai atėjau į vachtą, žiūriu, suoliukas padėtas, oho, pagalvojau. Na ir sekasi. Bet... Džiaugsmas niekada negali trukti ilgai, taip jau yra, toks gyvenimas. Pradėjo šalti. Aš labai sušalau, nors ir buvau apsirengęs šiltai. Kai vachta baigėsi 8val. ryto, mane pakeitė Botsmanas. Pavalgiau pusryčius, buvo jogurtas, niekada negalvojau, kad jogurtas gali suteikti tiek džiaugsmo. Su pasimėgavimu aš jį suvalgiau, po to skanios mėsytės, fermentinio sūrio. Su kavute labai skaniai ir pavalgiau. Po to nuėjau iškart miegoti. Išsimiegojau labai gerai. Atsikėliau 12val. kaip tik papietauti. Buvo žuvis, filė su makaronais ir salotomis, sriuba kaip lečio padažas... Labai skanu. Vėliau pagulėjau, paklausiau muzikos, peržiūrėjau visas nuotraukas, prisiminiau visus jus. O po pietų vyr. kapitonui padėjėjas (starpomas), kurio vardo iki šiol nežinau, klausia, kokia šiandien šventė pas mus Lietuvoj. Sakau “indipendents day” (nepriklausomybės diena). Jis sako, taip, bet aš pertraukiu, sakau, yra dar viena šventė. Jis nustebęs sako, kokia? Aš,- man 20 metų... Jis Ooooo......, sveikinu. Padėkojau, dar pasiguodėm, kad neišeina pašvęsti, kad pakrova vyksta ir neatsilaisvinsim. Ką gi, nuėjau į vachtą 16 val. Žiūriu, stovi Kapitonas ir Andrėjus, taiso dviratį. Andrėjus sako kapitonui, na, kur degtinė? Va, jubiliatas. Kapitonas paspaudė ranką, pasveikino. Padėjau pataisyti dviratį. Prastovėjau vachtoj, po to nieko įdomaus. Būna, prisigalvoji visokių niekų, juokiesi po to. Važiuoja stogas. Pamenu, prieš kelias dienas su Andrėjum laikom trapą ant borto, aš pradėjau juoktis, jis sako, - kas? Sakau, nieko, nieko... Nustoju ir vėl pradedu juoktis. Tada jis į mane taip kreivai pažiūrėjo, o man taip linksma buvo, taip juokinga. Nežinau, gal jau einu visai iš proto. Šiaip laisvu laiku prisigalvoju visokių darbų. Tai ką nors išsiplauti, tai perskaityti, apsitvarkyti. Tai pasišneki su Andrėjum, tai kokį filmą pažiūri, prisivalgai sausainių, prisigeri arbatos... Taip ir bėga dienos. Labai greitai, o kartais ir labai lėtai... Sveikata kol kas gera, šiandien jau buvau apsirgęs, nes naktį peršalau. Bet pasitaisė viskas. Pirštai tinsta, bet neskauda. Vakar va nuo laiptų nukritau, bet nesusižeidžiau, nelabai skaudžiai, tiesiog stebuklas, kad nieko neatsitiko, po to vos už borto neiškritau, kai pernešiau vienas trapą.

2007.02.18 Sekmadienis

Na va ir vėl rašau. Dabar 00.23val. Rytoj 7.30 val. keltis. Bus labai sunki diena. O šiandien tai pašventėm...Buvo super. Ryte, kaip visada plovėm šachtą, aš ploviau vairinę. Po to su “Rust remover” išėmėm visas rūdis, plovėm denius. Buvo sunku labai. Bet 18.00val. ėjom valgyti. Žiūriu,- stalas lūžta, degtinė, viskis, mišrainė, kotletai, žuvis. Oho... Susirinkom visi, pašnekėjom. Labai fainai, aš truputį prisigėriau, bet 100 kartų daugiau kiti prisigėrė aišku. Mus su kapitonu visi sveikino. Po to Starpomas prisigėrė. Mes su juo pradėjom angliškai šnekėti, niekas aplink nesuprato. Paspaudė jis man ranką, sako,- maladiets. Sunku rašyti, pavargau. Valgau tortą, kurį paėmiau iš šaldytuvo, - “ukral”. Keturis didelius gabalus. O ką, gi mano gimtadienis, galima. Suvalgiau jau du gabalus. Andrėjus pamatė, kad aš su kompais gerai nusimanau, sako,- aš tave pasikviesiu i Kaliningradą, išgersim, pabūsim, suieškosi man kompiuterį, sutvarkysi jį, duosiu pinigų... Po to susipažinom su motormenu. Vardo nepamenu, iš Piterio, neblogas toks, jaunas gan. Jis turi nešiojamą. Ot tai eisim pas jį, jis nieko nenusimano, tai man pasisekė. Na tai tiek, einu gulti. Nebėra jėgų, plius dar išgėręs esu....

2007.02.19 Pirmadienis

Prabėgo dar viena diena. Ji buvo gan nebloga, jei palyginsiu su kitomis. Atsikėliau ryte, tik atsistojau, pajutau, kad pykina. Skrandis buvo sustojęs. Ir taip visą dieną. Ko tik negėriau,- niekas nepadeda. Šiandien visą dieną vienas pats pratūnojau savo apartamentuose. Pusę dienos pramiegojau, kitą pusę tris filmus žiūrėjau. Jau namų taip smarkiai nesiilgiu. Susitaikiau, kad teks čia, šitam laisvės izoliatoriuje, pratūnoti dar ilgai ir niekaip anksčiau namo negrįšiu. Žalotis nenoriu, nes noriu grįžti sveikas ir gyvas, bei turėti vaikų. Žiauriai supa. Visą dieną, neįmanoma gyventi. Kajutė,- kaip šiukšlynas. Neina susitvarkyti, neina net nusiprausti, mėginau, vos sprando nenusisukau. Pas mane laikrodis rodo 23.30val. Ruošiuosi gultis. Rytoj gausiu avansą, eisiu į miestą Ispanijoje, “Pasaches vadinasi. Reikia apsipirkti. Bet vakar buvo gerai, kaip kiaulė, persivalgiau. Matyt todėl ši diena ir buvo sunki mano skrandžiui. Na, iki.
_________________
Kuo daugiau pažįstu žmones, tuo labiau patinka šunys...
http://public.fotki.com/mantas200/
Atgal į viršų
Peržiūrėti vartotojo aprašymą Siųsti asmeninį pranešimą
Svarstis
Pats Mylimiausias!
Pats Mylimiausias!


Prisijungė: 2007 07 01
Pranešimai: 1184
Miestas: Klaipeda

PranešimasParašytas: 2008-02-24 20:59    Rašyti temą: Atsakyti su citata

2007.02.22 Ketvirtadienis

Ir vėl rašau. Dabar 19.00val. Esu Prancūzijoje. Laukiu, kada eisim švartuotis. Klausau muzikos. Vakar tai dienelė buvo, ohoho... Vachtoj stovėjom po 6val. Po to iškart atsišvartavimas. Pavalgėm, plovėm triumą. Taip, kad darbus baigėm 03.00val. ryto. Negalėjau užmigti. Skaudėjo viską. Gerai, kad nereikėjo ryte 8 ryto keltis. Buvau “Pasaches” mieste, labai gražus, tik mažas. Apsipirkau už 16 eurų. Pirkau sausainių daug, 4 šokoladus, likerio, šokoladinio kremo 2 stiklines, grietinėlės flakoną, jogurto, pigios kolos, baterijų, vaflių, traškučių, guminukų... Esu sotus dabar. Kažkas tik dabar man negerai. Sapnuoju vien košmarus, atsikeliu pakraupęs. Negerai... Dantys auga. Skauda. Maistas čia jau atsibodo. Vien mėsa ir sriuba. Na, tai tiek.

2007.02.27 Antradienis

Po ilgo laiko nusprendžiau vėl parašyti. Ot dienelės buvo. Kai tik išvykome iš Prancūzijos, pradėjo žiauriai supti. Man vėl bloga. Aišku, jokių darbų nedirbome, bet kai tokia savijauta, tai tikrai ne poilsis, Visą dieną pramiegojau. Kitą dieną, kaip visad, ploviau šachtą, koridorių boat dek. Po to tiltelį ploviau. Kai viską baigiau, ėjau miegoti. Taip praėjo antra diena. Antrą dieną miegu. Ispanijoj nusipirkau likerio, kuris te kainavo 4 eurus, taigi prieš miegą paragauju. O šiandien, kaip visad, šachta. Kai baigiau, kapitonas užsimanė, kad aš jo kajutės kilimus išplaučiau. Na ir na***., pagalvojau. Pasiėmiau kibirą, prisipyliau feiry, dar kažkokių chemikalų, paėmiau skudurų ir pradėjau. Savaime suprantama, kad kapitono kajutės niekada nebūna mažos, tuo labiau kilimai. Keikdamasis, šiaip ne taip, ant kelių klūpėdamas, valgydamas saldainius baigiau. Atėjo, sako, nu, charašo. Po to aš, kaip visad nuėjau miegoti. Mane, apie 15 val. pažadina Botsmanas, jo keiksmažodžiai, grasinimai, rėkimas. Sako nichuja sibe, jis miega, mes čia dirbam. Jau galvojau gausiu į snukį, bet viskas, ačiū Dievui, praėjo gerai. Mano darbas buvo tiltelį plauti, apie 13 val., o aš miegu. Na taip. Staigiai viską padariau, prieinu prie Botsmano, sakau, viską padariau. O jis, nu žiūrėk, kad daugiau taip nebūtų, sakau, gerai.Štai tokios dienos.Ką tik su “Rust-Remover” ploviau visus denius nuo rudžių. Tai pačiam viršutiniam denyje yra kaminas, ten dūmai eina, blyn, prisikvėpavau, tai dabar pykina. Nervai ima. Šiaip nežinau, kartais norisi visiems į snukį duoti. Taip užnervina kartais, atrodo tuoj su armatūra per galvą užmesi. Bet studentas,- niekas, tad turi tylėti ir kentėti. Pabaiga. Dabar 22.45val. laivo laiku. Artėjam prie Portugalijos. Gal apie 06.00 busim. Pažiūrėjau filmą su Džeku Nikolsonu, geras buvo. Prisiminiau vieną įvykį. Antrą kartą, kai buvom Bremene, reikėjo papildyti kuro atsargas. O aš tuo tarpu lipau į viršų, tiltelį, kad pakabinčiau Vokietijos vėliavą. Starpomas sako, pakabink kitam laivo borte vėliavą “Bravo”, ji reiškia, pavojingas krovinys. O po to išgirdau, kad tą vėliavą, kartu su virve, su viskuo,- nunešė. Tad vakar, už bausmę, turėjau pats pakabinti naują virvę. Ne naujiena, kad aš bijau aukščio. O teko lipti labai aukštai, ant tokio stulpo. Na, einu miegoti.

2007.02.28 Trečiadienis

Dabar 21.45val. laivo laiku. Sėdžiu, rašau, klausausi muzikos, pasidariau kavos, turiu 3 šokoladus. Ką tik palikome Lisaboną, Portugaliją ir einam į šiaurę. Ot dienelė buvo... Tikriausiai pirmą dieną per visą mėnesį ant manęs niekas nerėkė ir nekeikė. Valio, bet užtat atidirbau, tai ohoho. Labai gražus miestas ta Lisabona. Yra net Jėzaus statula, kaip Amerikoj, tik kopija. Kalnai, pastatai, tiltai... Niekada nemačiau didesnio miesto. Jis tiesiog milžiniškas. Neveltui Portugalijos sostinė. Taigi, mečiau gerti kavą, jau kokią gerą savaitę nė lašo negėriau, bloga man nuo jos, šlykšti pasidarė, bet nuo arbatos negaliu užmigti. Nežinau net ką daryti. Taigi, atstovėjau 7 val. vachtoj, siaubas. Po to Andrėjus, Povaras ir motormenas prasidėjo su vynu. Oba, botsmanas Andrėjų pradėjo vadinti “čiudiku”, o su manim kol kas elgiasi gerai, kol aš darau viską kaip reikia. Dabar dienos bėga savaitėmis, net nespėju braukyti dienas ant kalendoriaus, braukau savaitėmis. Visokių čiūdų buvo, bet visų jau nebepamenu. Mes visą laiką juokiamės iš lotsmanų. Sakom ,juos iš kojos paspirsim ir bus gerai, trapo nereikia. Kol kas viskas, eisiu triumą plauti.

2007.03.01 Ketvirtadienis

Štai,- pavasaris. Žiauriai supa. Guliu lovoj ir rašau. Vakar triumą baigėm plauti apie 03.00val. Po to, iškarto su Andrėjum ir Slava susirinkom pas mane, išgėrėm likerio “Cream Whiskey”. Labai skanus, saldus. Daug negėriau, buvo vėlu. Baigėm apie 04.00val. Iškart nuėjau miegoti. Kai lipom į triumą, Andrėjus įkalęs sako, vsio zajebys, o aš sakau, ne zajebys, a vsio zajebalo. Šiandien atsikėliau 11.50 ryto. Visas ištinęs, apsnūdęs, nėjo akių atmerkti. Pavalgiau, kaip visad ne ypač skaniai, po to vėl lipom į triumą, reikėjo jį nusausinti su kempinėm. Rytoj pranašauja baisią audrą, tad man bus ne kas... Tai tiek.
_________________
Kuo daugiau pažįstu žmones, tuo labiau patinka šunys...
http://public.fotki.com/mantas200/
Atgal į viršų
Peržiūrėti vartotojo aprašymą Siųsti asmeninį pranešimą
Svarstis
Pats Mylimiausias!
Pats Mylimiausias!


Prisijungė: 2007 07 01
Pranešimai: 1184
Miestas: Klaipeda

PranešimasParašytas: 2008-02-24 21:00    Rašyti temą: Atsakyti su citata

2007.03.02 Penktadienis

Šiandien turėjo būti audra. Hmm..., kažkaip nepastebėjau. Aišku prie tokio supimo dirbti neįmanoma, bet kad tai būtų kažkas baisaus, tai man neatrodė. Panašu, kad man pradeda praeiti pykinimas ir blogumas kai smarkiai supa. Dienelė buvo visiškai liūdna. Pažiūrėjau 3 filmus, miegojau ir valgiau, daugiau nieko. Atsikėliau apie 11.50 ryto. Ilsėjausi visą dieną. Su niekuo visą dieną nešnekėjau. Galvojau apie artimuosius daug, suvalgiau 2 šokoladus. Naktį sapnavau, kad radau lobį,- auksas, sidabras, visokios brangenybės. Prisikroviau pilnas kišenes ir bėgau, bėgau, bėgau... Dažnai sapnuoju, tik tikriausiai šiąnakt pirmas sapnas, ne košmaras. Dienos eina labai greitai, bet yra labai liūdna. Nesinori nieko matyti nei girdėti, nuotaikos nėra. Esi kaip zombis, pavalgai, miegi, sėdi, žiūri į vieną tašką, kažkur skrajoji, kažką mąstai. Būna, kad sėdi ir nieko nemąstai, tik sėdi ir žiūri, pastoviai apsnūdęs, pastoviai kažko norisi skanaus. Galvoju, kas bus, kai grįšiu namo, ilsėsiuosi 2 savaites, niekur neisiu, tik namuose busiu, tik su artimaisiais. Trūksta to žmogiškumo, matyt mane apstojo vienatvė. Nusibodo rusiškai bendrauti, norisi lietuviškai. Tie žmonės atrodo man kaip svetimi. Tik Starpomas, vienintelis, dažnai kalbėdamas rusiškai, lepteli lietuviškų žodžių. Taip juokingai skamba, dar plius angliškai. Išeina kalba rusiškai, angliškai, lietuviškai, vokiškai, ispaniškai. Taip juokinga. Nepamenu, bet jis juokingai botsmaną vadina. Linksmas šefas. Klausausi garsą iš naujųjų metų baliaus, šypseną išspaudė. Rytoj darbo diena, dažysim ten kažką. O kapitonas sakė, jei rytoj suspėsit per 1 dieną padaryti darbus, sekmadienis laisvas. Įdomu, kai grįšiu, kaip šitie mano prisiminimai skaitysis. Jaučiu man bus nesmagu. Kartais atrodo, kad imsiu ir pradėsiu galvą daužyti į sieną. Kartais stogas pradeda važiuoti. Cha, buvau Portugalijoj, bet nežinau kokiam mieste. Gal prisiminsiu. A, va, Lisabona. Geras. Didelis miestas. Nelabai skanų likerį nusipirkau, gaila... Na, pats pigiausias buvo. Eisiu miegoti greitai. Jau 00.00val. Rytoj 08.00val. ryto keltis. Aš radau gerą laiko praleidimo būdą, geresnio nerasi, tai miegas. Bet aš bijau, kad man nebūtų blogai, nes tikrai, per daug miegu. Kaklą ir šonus skauda. Noriu vaisių, sulčių, bandelių, blynų, pyrago, mišrainės, silkės. Čia maistas jau užp****, tikrai. Vien mėsa, negaliu jau. Botsmanas sako, man jau 2 savaitės by*** nestovi nuo tokio maisto. Vos nenumiriau iš juoko. Noriu obuoliukų, sulčių, ooo, picos tai norėčiau. Norėčiau dabar sėdėti kabinete ir suvedinėti rolus. Dar labai noriu, kad būtų tyla ir ramybė. Ta vibracija laivo mane veda iš proto. Noriu pažiūrėti žinias. Na, einu miegoti.

2007.03.03 Šeštadienis

Dabar 23.45val. Jau miegojau, bet nusprendžiau parašyti. Gi niekam daugiau nepasiguosi ir nepasipasakosi juokingų ir liūdnų istorijų. Taigi, atsikėliau normaliai, prieš 08.00val, pavalgiau pusryčius, jogurtas ir keli sumuštiniai su skaniu kumpiu ir arbata. Ot dienelė buvo, nejaučiu kojų, norėjau pažiūrėti filmą, bet neįstengiau, nėra jėgų. Taigi, ką mes ten dažėm? Ogi visą “£%&£ triumą. Tik grindys ir lubos liko nepaliestos. O triumas,- tai jau ne naujiena, koks didžiulis. Šiaip, jei atvirai, kol nepradėjo pykinti, buvo tikrai smagu. Pirmą kartą savo gyvenime pajutau dažų ir skiediklio poveikį organizmui. Buvo jėga, lyg girtas sau skrajoji, dažai, net sunku buvo paeiti, nešiojo į visas puses. Po to pradėjo darytis dar įdomiau,- lietis vaizdas, pintis kalba. Valgiau saldainį, bet skonis dažų, jokio saldumo ar vaisių skonio. Pradėjau nesuprasti, ko iš manęs nori. Vėl botsmaną supykdžiau. O man tik juokas, sakau,- ką, nematai, kad “šarai susisuko”? Po to pradėjau juoktis šiaip. Buvo juokinga. Taip, 4 valandas dažėm pusę triumo. Po to nebebuvo taip jau juokinga, pradėjo pykinti. Pradėjau visai sunkiai vaikščioti, kaip visiškai girtas.O skonis birnoj ir kvapas, kur be būtum,- dažų. Tikrai, šlykštus jausmas. Tad, po 4 val. buvo pietūs, maistas ėjo sunkiai, nes pykino, svaigo galva. Prieš pietus, kai atsistojau prieš veidrodį kajutėj, buvo viršūnė. Pastebėjau, kad mano veidas išdažytas. Paprastai ir normaliai galvojant,- tai nėra gerai... Bet aš pradėjau taip juoktis, nepamenu kada man buvo taip linksma, gramdyti dažus nuo savo veido. Va taip, tikrai įdomus tas dažų poveikis. Bet po to įjungėm ventiliatorius ir taip žiauriai linksma nebebuvo. Bet, kai baigėm, apie 19.00val. (užtrukom 9 val.) Kai jau persirengėm, aš ir vėl išsidažiau veidą, tik šį kartą žiauriai. Ir vėl tas vaizdas man sukėlė juoką, manau, gal ir jūs pasijuoksit, kadangi nusifotografavau. O visa kita diena ėjo, nežinau, kaip sakoma, į subinę. Kaip visada nesugalvojau ką nuveikti. Aš visada sakau, ačiū Dievui, yra Dievas, kuris mane saugo, kuris man neleidžia atiduoti galų. Kaip seniai neturėjau ryšio su pasauliu. Jaučiu, sąskaita užblokuota, bet kažkur apie savaitę nėra ryšio. Kaip nuostabu... Baigėsi šokoladas... Prisižiūrėjau moteriškų lietuviškų žurnalų, kuriuos paliko buvęs kadetas ir taip užsimaniau pyrago. Kai grįšiu namo, norėsiu didelio pyrago. Tikriausiai iš šios dienos rašliavos ilgumo jaučiasi, kad aš neturiu ką veikti ir kaip man liūdna, kad 5 puslapį baigiu rašyti 00.30 valandą. Cha, tikriausiai pagalvosit, kad man važiuoja stogas. O aš galvoju, kad galimas variantas, kad dažai vis dar veikia. Bet jei, neduok Dieve, dėl to negalėsiu turėti vaikų, aš tapsiu žudiku ir paskandinsiu šitą laivą. Tad naujienos jūrų fronte tokios, kaip visada,- noriu namo. Ai, beje, dar noriu pridurti, ne sykį jau tikriausiai tą rašiau, bet pasikartosiu,- maistas darosi visai nepakenčiamas. Pradėjau nekęsti mėsos. Bet ne vienas, paragavęs šio maisto, gal ir pasakytų, kad jis labai skanus, maitina, kaip restorane, bet visą tai š****. Noriu normalaus maisto, kaip namie, su padažu, kotletų, blynų, virtinokų, kad ir šaltienos, kurios nemėgstu. Per tą mėsą, aš žuvį pamėgau. Šūdas. Geriau aš bučiau čia virėjas, gaila, neturiu laiko, jei turėčiau, mes normaliai pavalgytume. Bl**, per visą mėnesį, povaras nė karto neiškepė blynų su varške, kaip virdavo buvęs povaras Romas. Gaila, aš pilname liūdesyje... Na, einu gultis, nes susinervinau, rytoj planuoja išeiginę, na, beveik, tad gal parašysiu, jie nesumąstysiu keistesnio užsiėmimo. “Paka”.
_________________
Kuo daugiau pažįstu žmones, tuo labiau patinka šunys...
http://public.fotki.com/mantas200/
Atgal į viršų
Peržiūrėti vartotojo aprašymą Siųsti asmeninį pranešimą
Svarstis
Pats Mylimiausias!
Pats Mylimiausias!


Prisijungė: 2007 07 01
Pranešimai: 1184
Miestas: Klaipeda

PranešimasParašytas: 2008-02-24 21:00    Rašyti temą: Atsakyti su citata

2007.03.04 Sekmadienis

Dabar 15.20val. Guliu lovoj, klausausi “keistuolių teatro” dainos “už girių už kalnų”. Darosi visai liūdna. Vakar vis dėl to gult nuėjau apie 02.30val. Slava apie 00.00val. gražino ausines, tad pažadino. Užkandau, parašiau čia. Paėmiau grotuvą, užsidėjau “keistuolių teatrą” ir pasijutau kaip namie, atitrūkau nuo tos savo bjaurios kasdienybės laive, paskaičiau žurnalą, pažiūrėjau foto. Šiandien atsikėliau apie 09.30val., labai sunkiai, nes užmigau labai vėlai. Kažko neina užmigti pastaruoju metu, jau 3 dieną taip. Sapnavau Klaipėdą ,tą vietą, kur anksčiau gyvenom, tą kiemą, kur garažėliai, trešnė. Taigi, pavalgiau 3 bandeles su varške, matyt kažkas išgirdo mano keiksmus, bet... Po bandelių sustojo skrandis, aha... Linksma... Pietums buvo vištiena, su padažu, grikiais ir salotomis. Galvojau apsivemsiu. Visai skrandis kvailioja. Po to, kaip visada, uborka, išsiploviau, papietavau ir... Trivoga blyn. Nedudoa ramybės, nuleidom gelbėjimosi valtį, buvo “žmogus už borto, gelbėjimo darbai” trivoga. Štai tiek, dabar guliu ir tiek, jie vakare bus kas įdomaus,- parašysiu.
Štai, dabar 23.23 val. kaip žadėjau, parašysiu,. Taigi, kaip visada, labai skaniai pamiegojau iki 17.30val, po to dar šiek tiek, nes nėjo atsikelti. Skrandis tebeskaudėjo. Nuėjau pavakarieniauti,- o ten, koldūnai, oho, pagalvojau. Pasisekė, labai skanūs, su grietine. Einu dabar užkąsti, taip užsinorėjau, negaliu. Tai va, išgėriau arbatos su medumi, suvalgiau 3 sumuštinius su miško uogų džemu ir šviežia minkšta formine duona. Botsmanas žaidžia 1000 (žaidimą), tą, su kortomis, ant kompo. Dieną, - naktį, kaip maniakas, o Romas sakė, kad taip jis žaidžia jau 6 mėnesius. Oho, net aš taip prie kompo nesėdžiu, kaip jis,. Aš ir taip vėlai einu gultis, 00.00 arba 01.00val, kai miegu, vis girdžiu to žaidimo garsus. Blogiausia tai, kad jis įtraukė į tą liūną ir Andrėjų. O aš per visą tą laiko prie kompo sėdėjau tik 2 kartus. Nėra ką ten veikti, kompas senas... Viską jau baigiu suvalgyti liko tik šokoladinis kremas, sausainiai ir keletas saldainių iš Lietuvos. Na ir dar likerio, kuris man kažko nelabai patinka, Kai pabaigsiu gerti paskutinį buteliuką vitaminų, pradėsiu jau ritmai galvoti apie namus. Tada eisiu pasiliuosuoti. Kaip laukiu tos akimirkos. Na, šiaip diena tikrai nebuvo liūdnam vėl nieko nenorėjau matyti, baigėsi įdomūs filmai, tad nebėr ką žiūrėti, muzika irgi pradeda atsibosti. Vėl galvoju apie namus. Pažiūriu į kalendorių ir ten matosi, kad laikas labai greitai bėga, jau mėnuo su viršum praėjo, tad praeis ir kiti. Nervina, kad negaunu sms. O apie sąskaitą, 300lt, kur prašnekėjau, net negalvoju, nes kaip pradedi galvoti, suima neviltis ir nervai. Na, tai pavalgiau aš tų skanių koldūnų. Su Botsmanu pašnekėjom, jis sako tą variklį, kur Bremene pavogėm iš valties, jis vešis namo. Oho galvoju, sėkmės tau tokį svorį parsitempti. Bet tas įvykis tai geras, kažkas pastebėjo, Bremene, kai buvom, kad plaukia palaida valtis su motoru, o kaip žinia, motorai tai kainuoja tūkstančius. Tam pasigavom tą valtį ir pavogėm variklį. Cha, visada juokaujam, ar neateis policija ieškoti, surakins po to mūsų Botsmaną.
Žiūriu, prie mūsų salono DVD guli dėžė su skarbonkėm, prieina Povaras, sako, čia nuo kapitono, dovanų, imkit po 3, gaunasi 1 litras. O ten kas? Cha. Alutis. Tikras, vokiškas alus. Susirinkau sau 3 skarbonkes ir dingau į savo kajutę, galvoju, reik atsigerti, taip tylu, ramu, nes stovim ant inkaro, varikliai išjungti. Bet ne, ateina Andrėjus, sako,- išgeriam alaus. “ Nu davai”, sakau. Bet negana to, ateina ir Slava. Aš taip ir supratau, kad prisišnekėjau per gimtadienį. Buvau gerai išgėręs, tad pasakiau, čia studento rezidencija, susirinkimo vieta. Gali net ne kviesti, jei yra ko išgerti, visi renkasi pas mane, tai jau darosi kaip taisyklė, na, bet bendrauti sveika gi. Susėdom, pašnekėjom. Išgėrėm po 1 skarbonkę, skanus, nepamenu kada geriau alų. Po to Andrėjus ir aš apsnūdom, tad Andrėjus išėjo. Pasilikom mes su Slava dviese. Aš pasiguodžiau, kad maistas šūdas... Jam irgi atsibodo, pasakojau apie šnicelius, klumpes... Žino ir labai patinka, sako, o kaip aš norėčiau. Taip pasėdėjom dar pusvalandį ir išėjo. Aš apsitvarkiau, išsimečiau šiukšles, išsiploviau pirštines, kriauklę nubalinau,- gražu. Po to lindau po dušu, iš kart atsigavau. Ir vėl dušo pertvaros leidžia vandenį, kaip susinervinau, šlepetės sušlapo, pilna vandens tuolete. Reiks dar silikono tepti, praeitą kartą, matyt pražiopsojau keletą skylių. Dabar stovim prie Olandijos, iškart jaučiasi klimato pokytis, kajutėj šalta, bet kai miegi,- karšta. Įdomu ar šiąnakt eis užmigti, ar ne. Įdomiai, ką šį kartą sapnuosiu. Kaip gerai, kad radau stalčiuje angliukų, iškart padėjo skrandžiui, liuks. Hmm...., dabar pagalvojau, kas turėtų nutikti, kad aš dar kartą eičiau ilgam į jūrą. Nusprendžiau, kad jei neturėčiau šeimos, draugų, meilių, namų, pinigų, maisto, tada eičiau į jūrą, nes nubūtų ko ilgėtis. Jaučiu būsiu rašytojas. Mintys pačios liejasi, tik spėk rašyti. Na, jau po 00.00val, einu, pabandysiu pamiegoti, rytoj visokios uborkos, “chujorkos”, užknis... Iki rytojaus, mano bėdų ir džiaugsmų sugėrėjau.

2007.03.05 Penktadienis

Vakar užmigau apie 02.00val., bet užmigau. Prieš tai žiūrėjau prekių katalogą ir klausiausi “Enya” dainų. Taip gerai miegojau, tik staiga, 04.30val. įsijungė šviesa ir išgirdau Botsmano balsą, “stavai bystra”, sako. Pasirodo inkaras nelaikė ir mus nešė, tad reikėjo vieną nuleisti, kitą pakelti. Buvau visas ištinęs, ant pačio sapno pažadino. Bet ką sapnavau, tai nepamenu. Taigi, kai apsirengiau, išėjau į lauką,- baisiausiai lijo ir buvo labai šalta. Ištraukėm inkarą, nuleidom kitą, Botsmanas parodė savo pavogtą variklį, gražiai susipakavo į celofaninius maišus su izoliacija. Prisitvirtino bake. Vėl jis pradėjo iš bako šaukti kapitonui, kad išmoktų stovėti ant inkaro, labai juokinga buvo. Nuėjom po to gultis, buvo apie 05.30val., pamiegojau, atsikėliau 07.50val., pavalgiau šašlykų ir pažiūrėjęs, kad Botsmanas miega ir aš nuėjau pamiegoti. Turėjau atsikelti 09.00val, bet kai pramerkiau akis, pamačiau 10.30val, oho, kaip pamiegojau, kažką ne taip prispaudžiau mobiliame, tad žadintuvas nesuveikė. Bet nieko, nes Botsmanas irgi tiek pat miegojo. Čiupau šluotas, viedrus ir ėjau daryti uborkos. Dieną žiaurus vėjas čia, buvau lauke, daug laivų ant inkaro stovi, dar mačiau laivą “DFDS TOR LINE”, jėga, iškarti priminė man namus, bet nespėjau nufotografuoti, dingo kažkur.
Dabar 23.15val. Po sunkios dienos prisėdau parašyti, gerai buvo savo subinę šildyti minkštuose pataluose. Dabar aš uoste,- Roterdame, pačiame didžiausiame uoste Europoje. Bet... Darbo tai buvo, galvojau nukrisiu, galvojau padusiu. Švartavomės gal kokius 10 kartų, o lynai tai sunkūs. Jau ant kojų nebepastovėjau. Kaip pradėjom apie 13.00val., taip baigiau aš apie 21.10val. Visą laiką dirbom, nebuvo kada pailsėti, o darbo buvo daug, 2 kažkokius ventiliatorius reikėjo iš bako ir nuleisti į triumą. Vienas, visu svoriu, aš jų nė iš vietos nepajudinau. Jie panašūs į suvirinimo aparatus, kažkur virš metro aukščio. Po to lotsmanas, po to laivapriekyje reikėjo nuleisti stiebą, nes trukdė tiltas mums praeiti. Po to atidarėm liukus. Po to mano vachta. Tad nelabai linksma diena. Taipgi ir rytoj nenusimato nieko gero. Šiandien labai juokiausi, net siaubingai, mane prajuokino Starpomas. Botsmanas buvo užsilipęs laivo priekyje labai aukštai, kur tas stiebas. Ten kažką krapštėsi. Tai aš stoviu laivagalyje dešinėje pusėje vachtoje, prieina Starpomas, sako, ką tas drakonas ten daro. O jei jūs pažinotumėte Botsmaną, pasakytumėt, “točna drakon”. Nes jis pastoviai labai rėkia ir draskosi. Truputį jaučiuosi ne kaip kartais, užknisa tie, tokie darbai, kurie tęsiasi visą dieną. Na, bet po to Ispanija, parduotuvės, jėga. Bet ten gali būti cementas, o tai visko pabaiga. Vėl plaučiai, akys, nosis, ausys, burna bus pilna to šūdo. Tad reikia dar kartą pasimelsti, kad cemento nebūtų. “Vsio”, jau po 00.00val., galėčiau rašyti ir rašyti, bet man vachta 04.00val., tad einu miegoti, iki rytojaus.
_________________
Kuo daugiau pažįstu žmones, tuo labiau patinka šunys...
http://public.fotki.com/mantas200/
Atgal į viršų
Peržiūrėti vartotojo aprašymą Siųsti asmeninį pranešimą
Svarstis
Pats Mylimiausias!
Pats Mylimiausias!


Prisijungė: 2007 07 01
Pranešimai: 1184
Miestas: Klaipeda

PranešimasParašytas: 2008-02-24 21:01    Rašyti temą: Atsakyti su citata

2007.03.06 Antradienis

Nusprendžiau parašyti, nes sapnavau keistą sapną. Košmarai vėl atsinaujino. Sapnavau, kad aš, kažkur šitame laive, sėdžiu ir pasiėmęs peilį sau nukirtau plaštaką. Buvo tiesiog nerealu, dėl kažkokios kitos plaštakos, kad pasikeisti. Aš buvau užtikrintas, kad tą plaštaką, kur nukirtau, man daktarai vėliau prilipdys.

2007.03.08 Ketvirtadienis

Dabar 22.22val. Jei galėčiau laisvai, be jokių apribojimų lieti savo mintis ir savijautą, tada tolesni mano žodžiai būtų tik keiksmažodžiai... Kaip matosi iš datos, 2 dienas nerašiau, o to priežastis,- tos dienos buvo pragariškos. Aš pradedu neapkęsti žmonių čia. Kaip spėjau išsiaiškinti, tai mane čia išnaudoja kaip vergą. Aš čia esu jūreivis, ne studentas, ne kadetas. Vienintelis skirtumas tai, kad ant manęs rėkia. Štai kokia situacija. Kapitonas pradėjo tyčiotis iš mūsų su Andrėjumi. Tiesiog, trūksta žodžių apibūdinti mano savijautą. Yra 3 žodžiai: “ nu ir nach**”, štai kaip aš jaučiuosi. Per telefoną nenoriu tokių dalykų pasakoti, nenoriu, kad jaudintumėtės. Štai ir sveikata sušlubavo. Pastoviai nejaučiu dešinės rankos nykščio, skauda visą ranką, jau 3 dieną, nežinau ką daryti. Šiaip apniko juodos mintys čia romantikos nėra, nieko gero. Būtų nebent tada, jei čia žmonės būtų normalūs. Štai ir viskas, iki...

2007.03.11 Sekmadienis


Na va, 5 dienas jau nerašiau, įdomu kodėl gi? Ogi todėl, kad nenorėjau rašyti to, ko vėliau nesi norėtųsi prisiminti. Pastarosios dienos buvo visai nieko, kai mes jūroje, tada lyg ir viskas gerai, padirbi, yra pertraukos. Darbas nuo 8 ryto, iki 17.00val. Gyventi galima, bet svarbiausia, kad galima “dūrą stumti”, galima apsimesti, kad dirbi, jei nėra spec. Užduoties, o tai yra gerai. Šiandien šventė. Kovo 11d. Malonu, kad laive yra žmonių, kurie gyvena Lietuvoje, nesvarbu, kad rusai. Starpomas visada pasveikina mane su lietuviškom šventėm. Taigi, o darbas ir dienos eina taip. Atsikeli 07.30val., nusiprausi, pasikloji lovytę, apsirengi ir eini pusryčiauti. 8val. einu daryti uborkos. Uborka: plauti šachtą, kapitono denio koridorių ir boat dek koridorių. Tai mano teritorija. Girdėjau, kad gali būti cementas. Rytoj ryte,- Gibraltaro sąsiauris. Rytoj būsiu toliausiai nuo namų, Ispanijos gale. Šiaip viskas lyg ir gerai. Užėjo truputuką sloga, bet jaučiuosi puikiai. Šiandien aš ploviau valčių denį (boat dek), visai nieko, fainai buvo. Po to dengiau gruntu liukus triumo. Taip diena ir praėjo. O diena buvo nuostabi, saulė kaitino, gaivus vėjas, jūra žydra. Aš vis negaliu nustoti žiūrėti į jūrą, niekada nemačiau švaresnio vandens ir tokio mėlynumo, kaip baseine. Šiandien susikaupiau ir apsikirpau, dėl patogumo. Po to apkirpau Slavą. Išsiskalbiau visus rūbus, džinsai susitraukė, dabar subinę spaudžia. Šiandien pusryčiams buvo obuolių pyragas, toks skanumėlis. Šiandien sekmadienis, ledų diena. Ilgai laukta diena. Šiaip jaučiuosi vienišas, nors pilna žmonių aplink, bendrauju, bet jaučiuosi kaip su svetimais. Ech..., būtų čia lietuvių, būtų geriau. Blogas mintis išsklaido “keistuolių teatras” ir V. Kernagis, Povilaitis. Štai, nežinau, bet gerą man šių dainų klausyti. Jaučiuosi arčiau namų. Įdomu, ką darysiu grįžęs namo. Šiaip svajoju į gamtą, kažkodėl labai traukia, kur žaluma. Noriu į sodą pas Raimį, pabaliavoti arba pas Viką į sodą, ech, pasaka būtų. Noriu grįžt į darbą, į mylimą Tarptautinę jūrų perkėlą. Na, štai taip, nežinau ką daugiau parašyti, einu geriau pasmaguriauti, kokias foto pažiūrėsiu ir eisiu miegoti. “Da vstrėčė”.
_________________
Kuo daugiau pažįstu žmones, tuo labiau patinka šunys...
http://public.fotki.com/mantas200/
Atgal į viršų
Peržiūrėti vartotojo aprašymą Siųsti asmeninį pranešimą
Svarstis
Pats Mylimiausias!
Pats Mylimiausias!


Prisijungė: 2007 07 01
Pranešimai: 1184
Miestas: Klaipeda

PranešimasParašytas: 2008-02-24 21:02    Rašyti temą: Atsakyti su citata

2007.03.13 Antradienis

“Da nu i nach**” Štai kaip trumpai apibūdinti pastarąsias dienas. Įdomu kodėl? Tada pratęskim. Pirma,- kas gero. Va, dabar galiu pasigirti,- buvau Afrikoje, Maroko valstijoj, “Ceuta” mieste. Taipgi mačiau Gibraltaro sąsiaurį. O Afrika, super, saulė kaitri, kalnai, daug gražių pastatų, palmės, negrai, vanduo skaidrus. Matosi net žuvys. O gi Afrikoj buvo parduotuvė, greičiau kaip bazė, sandėlis. Štai ten viskas ir prasidėjo. Ne naujiena, kad ten ir alkoholio yra. Visi, kas norėjo, suspėjo prisikrauti tašes gėrybių. Kai prisipildėm saliarkos, plaukėm toliau... Atėjo vakaras, na ir Andrėjus atėjo pas mane su alum. Pasėdėjom ir aš išgėriau skarbonkę. Po to atėjo Slava. Atsitempė visą pakuotę alaus. Na, išgėrėm ir aš dar vieną paėmiau, taigi buvau jau išgėręs 0,6l alučio. Po to Andrėjus atsitempė litrą brendžio/ Aš negėriau nė lašo, nereik aiškint kodėl. Dviese išgėrė visą litrą, sėdėjo iki 2 val. ryto. O taip paprastai neišvarysi. Negana to, Slava dar atsinešė vyno litrą. Dar prilaistė, pribuvo, na ir nafik... O prisigėrė, ant kojų nebepastovėjo. Na, šiaip ne taip išvariau, tai jie nuėjo pas Andrėjų į kajutę. Aš atsiguliau miegoti ir tokie garsai... Pasirodo Andrėjus Slavą ant pečių nešė, visai nusigėrė. Aš kitą rytą atsikėliau, žiūriu,- Andrėjus kaip naujai gimęs, jokio pachmelo, puikiai jaučiasi, oho, galvoju... Na, kaip visada padarėm uborką, po to botsmanas pasakė, kad reikia plauti “falštrūbą”, t.y. kaminas laivo, kuris eina nuo pat pirmo denio iki pat laivo viršaus, nemažas. Aš pabaigiau uborką anksčiau, tad susiruošiau plovimo mišinį, šluotas, mazgotes ir laukiu Andrėjaus. Po 1 val. jis iš kažkur atsirado, na ir pradėjom nuo viršaus. 10min. Paplovėm ir žiūriu, kapitonas su Andrėjum kalbasi ir tas nuėjo į apačią, sakė į mašiną. O aš likau vienas kaip pirštas. Prisikvėpavau vėl tais prakeiktais dūmais iš kamino, dėl įdomumo, palyginsiu. Geriau surūkyti 2 cigarėtes iš karto, negu 1 kartą įkvėpti dūmų iš kamino. 1 kvėptelėjimas ir iškart pradedi kosėti, lyg kokia rūgštis, iškart sunku kvėpuoti. Štai tokie saldūs dūmeliai. Taigi, taip ir diena praėjo, paėmiau žarną iš tiltelio, imi šluotą ir trini, trini... Po to nuplauni. Nuobodu, bet man patiko. Tikriausiai aš pradedu išprotėti, kiek pamenu, pirmą kartą patiko dirbti, net nejutau, kaip laikas prabėgo. Baigiau dirbti apie 12val. ir nuėjau pietų. Neskaniai pavalgiau, beveik kaip visad... Buvo kepsnys, grikiai ir mišrainė. Viskas sausa, baisu... Na bet situacija taisosi. Pradeda atsirasti ir čeburekų, ir beliašų, ir pyragų. Andrėjus su Slava pietų neatėjo. Kai pavalgėm, turėjo būti trivogos apie 13val., su Botsmanu apsirengėm kombinezonus, šalmus ir pasiėmėm gelbėjimosi liemenes. Nuėjom į pagrindinį denį, tik staiga, prieš akis, toks vaizdas: dešinys laivo bortas, laivagalis, o ant knekto guli Andrėjus, miega. Botsmanui vos akys neiššoko, aš taip pat nustebau. Pagalvojau,- štai ir prasideda nuotykiai, tapo aišku, kas dėsis toliau. Mes jį pažadinom, visas girtut girtutėlis. Susirinkom tiltelio denyje, kur yra gelbėjimosi valtis. Atėjo ir Andrėjus, su cigarete, be gelbėjimosi liemenės, be šalmo. Kapitonas sako,- kur tavo būtini trivogai daiktai? Čio za xujnia? Na, nubėgo, atsitempė. Susėdom į valtį, prisisegėm, užkūrėm motorą ir baigėm. Po to aš vėl dirbau, vienas. Botsmanas pamatė Kapitono denyje bidoną su chemija ir šluota. O ta chemija ištepta po denį. Kad pradėjo šaukti, visokiais keiksmažodžiais. Pamatė Andrėjų, sako,- tu pijoke vienas, eik gultis, aš sakiau neprisigerti, o tu? Po to Andrėjų iškvietė kapitonas. Davė įspėjimą. Jei gauni trečią, su lyg juo važiuoji namo ir perki sau bilietus ir dar turi nupirkti bilietus tam, kuris tave pakeičia. Nemenki pinigai. Štai taip visą dieną, iki šiol ir šlaistosi, kaip vaiduoklis, girtas, kaip šliurė. Net salone užmigo. Asilas, pas mane įsiropštė, pasėdėjo, po to įgriuvo į lovą su batais. Kaip tik atėjo Povaras, o aš kad pasiutau, Povaras padėjo jį išvesti. Štai dienelė tokia. Toliau dar viena bloga naujiena. Botsmanas artimiausiame uoste išvyksta namo. Tikriausiai nustebinau, na, su juo mes susidraugavom, žinau ko iš manęs nori ir viskas einasi gerai. Beveik nešaukia, reikalai susitvarkė, bet kaip tik viskas klostosi gerai, turi baigtis. Gaila... Dar viena bloga naujiena,- aš stambėju, o jei tiksliau, man pilvas auga. O siaubas, atrodau kaip pripenėta kiaulė. Rankų raumenys kaip kalnai, krūtinė irgi įspūdinga tapo, o pilvas toks išsipūtęs, kaip alaus maniako. Reikės šitą bėdą pašalinti. Čia to padaryti neįmanoma, nes valgyti duoda dažnai ir didelėmis porcijomis. Dar viena bloga naujiena,- išleidau 120 litų ir beveik nieko nenusipirkau, bet nenoriu apie tai rašyti, per daug skaudu. Na, kaip ir viskas, tik jums spręsti, ar ši diena verta pirmo negražaus sakinio. O dar cementą pranašauja... Ogi, kaip aš jaučiuosi? Karšta, nežmoniškai karšta. Įdegiau veidą, visas lyg degtų. Su trumpais plaukais jau apsipratau, visai nieko. Šiaip pergyvenu dėl senelio, kaip jis laikosi, ar tikrai viskas gerai. Dar mašina sugedo, kompas sugedo, ajajai... Dabar 21.50val. Žiauriai pavargau, miegas ima. Valgau šokoladą, klausausi muzikos, eisiu dar užkąsti ir po dušu. Po to miegoti, nes 06.00val. busim Ispanijoj, vėl švartovkos ir visa kita. Viskas, pakaks šiai dienai.

2007.03.15 Ketvirtadienis

Dabar 13.10val. Stovim Barselonoje. Pastarosios dienos buvo tikrai geros, skųstis negaliu. Net pradėjo patikti, o to priežastis,- mano rusų kalbos žinios. Pradedu visiškai suprasti ko iš manęs nori . O dar Segunto miestas. Išėjom trise,- aš, povaras ir Andrėjus. Apsimoviau maikę ir džinsus. O taip karšta buvo, įdegiau, o viduje kaip gera buvo, taip gaivu, paukšteliai čiulba, aplink žaluma, palmės. Pasijutau kaip grįžęs namo. Buvom pliaže, miesto centre, daug matėm. Buvo nuostabu. Laukiu dabar vachtos, prieš tai sapnavau vėl tuos bjaurius košmarus, visa nuotaika sugedo. Dabar tokia tyla, siaubas. Kaip keista justi tokią tylą ir ramumą, nes visada dirba varikliai, didelis triukšmas. Na, tiek trumpai. Iki...

2007.03.21 Trečiadienis

Dabar 21.30val. Prabėgo 6 dienos nuo paskutinio rašymo. Ne naujiena, kodėl nerašiau. Dienos buvo pragariškai sunkios, bet buvo ir ypatingų akimirkų. Taigi, Italija, oho... Visada svajojau ten patekti ir mano svajonės išsipildė. Net 2 kartus mieste buvau , labai daug patyriau per tą savaitę. Pamačiau tikrus kalnus. Viršūnės padengtos sniegu, apačia,- žaliuoja, kaip iš pasakų. Miestas vadinasi Marina Di Carrara. Taipgi pila palmių, gražių pastatų, paminklų, oras nuostabus, šviežias, viskas kvepia tyruma. Pirmą kartą buvau 20.00val. su Slava. Vakaras, tylu. Gana šilta. Pasijutau, kaip Palangoj. Apėjom didžiąją dalį miesto, radom tik 1 veikiančią parduotuvę. Nusipirkom alaus. Nuėjom tolėliau nuo centro, pasislėpėm, išgėrėm, pašnekėjom. Po to pasivaikščiojom. Apžiūrėjom, viskas buvo uždaryta, tik barai, kavinės atidarytos. Nusprendėm į vieną iš kų užeiti, pamatėm ledus. Oho, niekada skanesnių ledų nebuvau valgęs. Dar aš nusipirkau kavos, atnešė 50ml. Net akys iššoko. Po to Slava įsiūlė 2 butelius alaus. Atsisėdom parkelyje, išgėrėm, daug šnekėjom. Buvo faina, gera... Po to ėjom su Povaru,- Dima. Buvo apie 09.00val. Nusipirkau 6 šokoladus, 2 didelius pakius sausainių, limonado, saldainių, dantų pastos, radiją, atviručių, sąsiuvinį... Dar paėmiau skanaus saldaus vyniotinio. O kaip sunku buvo viską tempti atgal, o dar povaras kiek produktų prisipirko į kambuzą, 3 pilni maišai. Čia viskas buvo puiku, bet yra ir kita medalio pusė. Dėl Italų religinės šventės nedirbo darbininkai, taigi stovėjom 3 dienas. Nusprendė, kad reikia nudažyti laivą. Ot buvo ką veikti, ypač su savo keistai bloga sveikata. Mėnuo kaip skauda dešinę ranką, kai padirbu,- nejaučiu pirštų. O kai labai sunkiai dirbu, nejaučiu visos plaštakos. Laukiau mėnesį, masažavau, gėriau vitaminus, daug valgiau, bet nepadėjo. Taip ir maniau, kad tai gali pražudyti mano praktiką. Dabar labai sunku rašyti, skauda, tirpsta pirštai. Na, tai tiek, iki...
_________________
Kuo daugiau pažįstu žmones, tuo labiau patinka šunys...
http://public.fotki.com/mantas200/
Atgal į viršų
Peržiūrėti vartotojo aprašymą Siųsti asmeninį pranešimą
Svarstis
Pats Mylimiausias!
Pats Mylimiausias!


Prisijungė: 2007 07 01
Pranešimai: 1184
Miestas: Klaipeda

PranešimasParašytas: 2008-02-24 21:03    Rašyti temą: Atsakyti su citata

2007.03.23 Penktadienis

Štai ir vėl aš, ir vėl rašau savo vargus, svajones, nuotykius ir siaubus...
Bet dabar, kaip mano širdis jaučia, atėjo galas. Kaip dainoje “Frank Sinatra- My way” “and now, the end ir near”. Liko 2 savaitės su truputėliu. Tai džiugina mane, bet, kaip visad, yra ir kita pusė,- mano ranka. Nežinia kodėl, bet man vis blogiau...
Pradėjau visą laiką nebejausti vieno piršto, pastoviai skauda alkūnę, nepakeliu sunkių darbų su dešine ranka. Štai tokios ir geros, ir blogos naujienos. Dabar 22.31val. Esu Afrikoj, Alžyre, miesto nepamenu. Jei atvirai, tai aš jau pavargau nuo tos nuobodžios kasdienybės. Viskas atsibodo. Būna dienų, kad visai nieko nenoriu matyti, nei girdėti. Guliu kaip lavonas ir galvoje sukasi blogos mintys. Košmarai neatstoja, nebeužmiegu naktimis. Bet ir gerai čia, ką tik ledų valgiau, turiu daug skanaus šokolado, turiu draugų, kurie mane tvirtai palaiko, kaip Slava ar Andrėjus. Visi kiti irgi nieko, tik Botsmanas kartais būna tikra rakštis subinėj. Bet kartais mes taip gerai su juo sutariam, kad geriau nesurasi, trenktas žmogus, visgi 30metų jūroje, jau senstelėjęs, 53 ar 54 metai jau jam. Bet taip senai neatrodo, vakar atšventėm jo gimtadienį, išgėrėm, aš 3 čerkutes išgėriau, kažko nuotaikos nebuvo, ranką skaudėjo. Šiandien taip smagiai su kapitonu ir Slava paplepėjom, pasijuokėm. Jis (kapitonas) prieina prie manęs ir sako,- kam tie žiurkiasaugiai? Kam juos uždėjot, ar žinai? Aš sakau,- taip liepė botsmanas, o kapitonas sako,- todėl kad žiurkės iš mūsų laivo nenubėgtų į Afrikos krantus. Ir kad pradėjom juoktis, po to istorijos apie žiurkes ėjo viena po kitos, buvo smagu. Dar smagi naujiena,- minėjau, jog kavos nebegeriu, tirpios. O normali labai šlykšti. Tad dantys,- ohoho, kaip ir reklamos, tapo baltut baltutėliai. Plius dar pasta gera,- importinė, matyt gerai veikia. Kai būna sunku, sakau sau,- pakentėk, liko 2 savaitės. Tikriausiai pats brangiausias daiktas yra šis sąsiuvinis. Tai lyg veidrodis, kuris tiksliai atspindėjo mano 2 mėnesius, praleistus čia. Čia visa tiesa, kas ta jūra, kas tas jūreiviškas gyvenimas, kokia jūreiviška duona, sunkiai uždirbama. Ir sužinojau visą tiesą apie “Askoldą”, kas per bjaurastis ši kompanija. Yra daug ką parašyti, bet nėra jėgų, pavargau. Iki...

2007.03.24 Šeštadienis


Sveiki, skaitytojai. Kiek daug gražių asociacijų turi žodis Afrika. Bet aš galiu pasakyti, kad nėra čia jau taip nuostabu, kaip rašyta knygose ir dainuota dainose. Žmonės,- baisūs... Lietuvoje sutikęs tokį žmogų iškart į galvą ateina mintis,- plėšikas, vagis, apgavikas, aferistas. Tai arabai. Pirmą kartą man buvo baisu stovėti vachtą. Technika taipgi pasenusi. Naktį skambėjo religinė muzika. Tikrai čia negyvenčiau. Labai sunki naktis man buvo, labai šalta, norėjosi miego, buvo liūdna. Dabar 13.15val. Laukiu savo vachtos, jaučiu eisiu numigti. Kai ėjau pusryčių, sutikau botsmaną. Jis sako,- “studentus”,- aš, yes. Jis,- išmiegojai? Aš,- aha, gerai išmiegojau. Jis,- eini valgyti? Aš,- aha. Jis,- taip, reikia, reikia... Tikriausiai niekada gyvenime nepamiršiu pačio keisčiausio mano vardo,- studentus. Kaip lotyniškai. Visada šis žodis man sukelia juoką. Prieš kelias dienas buvo įdomus nuotykis, kurį pamiršau užrašyti. Ateinu pietų, žiūriu, rodo policijos akademiją. Po to pastebėjau, kad kampe LNK logotipas, o kalba lietuviškai. Negalėjau valgyti, tokia šypsena ant veido buvo, kai išgirdau kalbant lietuviškai. Nepamenu, kada paskutinį kartą buvau toks laimingas. Dabar pradėjau ištisai galvoti apie namus, kas ten manęs laukia, kas nelaukia, kas naujo, kas gero, kas įdomaus... Jeigu man nepavyks už 2 savaičių grįžti namo, tai tikriausiai bus pats didžiausias nusivylimas ir skausmas mano gyvenime, tikiuosi Dievas išgirs mano balsą ir aš tuo laiku jau sėdėsiu su artimaisiais prie stalo. Dar atsiminiau juokingą nutikimą. Vieną dieną, kai “užvirė” mano nervai, aš nusprendžiau pašnekėti su starpomu apie savo skaudančią ranką. Kaip tik atėjo kapitonas ir botsmanas. Aišku visi išgirdo apie mano bėdą, tad auksinė starpomo frazė,- botsmanai, tu terminatorius, žudikas, žiūrėk kas darosi su tavim. Žmonės dirbti su tavim negali. Buvo tikrai juokinga. Galvo0ju, gal ir man pradėti šaukti kaip botsmanui,”mama, pasiimk mane namo”. Gali būti, kad namo važiuosim ar skrisim trise,- aš, botsmanas ir Andrėjus. Na, nesugalvoju, ką čia dar surezgus, tad iki kitų nuotykių.

2007.03.25 Sekmadienis

Sveiki nuotykių ištroškę skaitytojai. Štai ir vėl bardakas, ką tik baigiau dirbti, o dirbau 16 valandų. Nemažai, ar ne. Tikriausiai nėra žodžių nupasakoti, kaip aš jaučiuosi. Galvoje mintys tokios:” Dieve, padėk”, “Namo”. Taip negerai ir negražu, bet labiausiai nekenčiu arabų. Tam yra daug priežasčių, jei nepamiršiu, parašysiu vėliau. Nejaučiu kojų, nei rankos pirštų. Laivo priekyje galvojau , kad mirsiu, taip širdis plakė, jutau pulsą visu savo kūnu, o ypač toje vietoje, kur rankos trauma, bet ačiū Dievui, viskas gerai baigėsi. Taigi, rašysiu tiesą, nors ji nebus maloni, bet tiesa yra tiesa. Niekada nebuvau patyręs tokio jausmo, kaip didelio noro nušauti arabus, nejutau niekada tokios neapykantos viskam. Galvoje tik keiksmai. Baisūs jausmai dėjosi mano galvoje. Bet buvo ir gerų akimirkų, pamenu, visi keikė arabus. Viskas, einu gultis, nes jaučiu, kad vėl dirbsiu 16 valandų. Prakeikiu Askoldą ir šį darbą laive. Iki...

2007.03.27 Antradienis

Sveiki. Na va, Dievas ir vėl man padėjo. Aš pailsėjęs, kaip niekada. Tik ranką baisiausiai skauda. Taigi, vis galvojau, kad bus daug darbo, bet nebuvo, tai lyg stebuklas. Starpomas labai gražią frazę pasakė,- jei žmogui šitam laive yra labai gerai ir jam patinka čia, tada jis serga, jis jau ligonis, jį reikia gydyti. Štai ir vėl man košmarai pradėjo sapnuotis:” rankoje, kuri skauda, atsirado ryški pusės metro raudona dėmė. Ir pats galas pradėjo baisiai kraujuoti. Buvo tikrai baisu, nes baisiai tikroviškai. Dar susapnavau, kad aš Roterdame pasikeičiau, bet išvykau ne namo, kaip svajoju, o į kitą laivą, ir kažkodėl ten buvo visi mano artimieji. Tikriausiai mintyse pagalvojote, gal man važiuoja stogas? Aš galiu ir sutikti su jumis. Kai naktį stovėjau vachtoje, buvo akimirka, kai sėdėdamas ne iš šio, ne iš to pradėjau juoktis, buvo taip linksma, bet priežasties aš tikrai nežinau. Ką tik prisiminiau, aš vis dėl to sapnavau, kad grįžau namo, buvau be galo laimingas, tik sielojausi dėl vėliavos, kad pamiršau “nušvilpti” iš laivo. Pamenu, vakar vakare, povaras sako,- Askoldas, eta gavno”. Pakartojo 3 kartus ir mano buvo 100 procentų tokia pat. Tikriausiai nesutiksi žmogaus, jūreivio, kuris pasakytų, kad Askoldas,- labai gera kompanija. Laive visi keikia Askoldą. Cha, ką tik išgirdau iš starpomo frazę,- Polnyj dom urodov. Siaubas, tie arabai visiški idiotai. Trūksta žodžių. Einu aš geriau miegoti. Dabar 13.25 val. Iki
_________________
Kuo daugiau pažįstu žmones, tuo labiau patinka šunys...
http://public.fotki.com/mantas200/
Atgal į viršų
Peržiūrėti vartotojo aprašymą Siųsti asmeninį pranešimą
Svarstis
Pats Mylimiausias!
Pats Mylimiausias!


Prisijungė: 2007 07 01
Pranešimai: 1184
Miestas: Klaipeda

PranešimasParašytas: 2008-02-24 21:06    Rašyti temą: Atsakyti su citata

2007.03.29 Ketvirtadienis

Sveiki, tautiečiai. Man jau prieš akis stovi vaizdas,- Lietuva, šeima, artimieji, draugai... Beliko pakentėti 2 savaites ir ši svajonė išsipildys. Su kapitonu, pagaliau radom bendrą kalbą, apie kompus, Internetą, žaidimus. Jis man pasakė,- jei man mokėtų 300 dolerių, kaip tau, aš Askoldą pasiųsčiau na... Negražu, bet tai tiesa, o starpomas viską paaiškino, kas per sistema, kaip jie apgaulingai dirba ir paaiškino, nuramino mane, kad tikrai būsiu namie. Viskas, einu miegoti, pas mus 12.23val., iki greito.
Štai, štai, štai. Pagaliau išėjom iš tos prakeiktos Afrikos ir pabėgom nuo tų prakeiktų arabų. Neduok Dieve man su jais daugiau susitikti. Dabar 22.46val. Kątik pasukom 1 valandą į priekį. Dabar turiu laisvo laiko. Priekyje,- paskutinis uostas, paskutinės vachtos, paskutinės zadraikos. Kaip aš džiaugiuosi, o jaučiuosi tikrai, pervargęs, trūksta miego, jei patogiai įsitaisau, iš karto užmiegu. Na, nežinau ką daugiau gero parašyti, žinau tik blogo, bet to nesinori rašyti. Eisiu, nusiprausiu ir miegoti. Iki. Rytoj triumą plauti, ajajai...

2007.04.01 Sekmadienis

Dabar 21.00val. Štai ir dar kelios dienos prabėgo nepastebimai. Manęs jau tikriausiai visi laukia, o gal keikia, kad grįžtu, to niekada nesužinosiu, Dabar aš esu labai gerai nusiteikęs, geros nuotaikos, nes šiandien pirma diena, kai po sunkių darbų galėsiu išsimiegoti (jei užmigsiu). Kažkodėl man baisu grįžti namo, nežinau kad manęs ten laukia, kokios aplinkybės, kokie žmonės. Liūdna palikti čia esančius jūreivius, man jų trūks, nes tikrai, yra už ką juos gerbti ir vadinti,- draugais. Sužinojau, kad botsmanas gyvena netoli Eglės turgaus, Naujakiemio gatvėj. Vachtoj kai užsiplepėjom, kažkur valandą kalbėjom. Šiandien buvau mieste,- Piombino, labai gražu, bet nieko ypatingo nemačiau, tik jutau. Aplink tokia nuostabi gamta, toks pavasariškas oras, kvapas, vešli augmenija priminė man namus. Šiandien kapitonas surengė mums atrakciją, Plaukiau su kateriu, važiavau su taksi. Supermarkete vos į policiją nepakliuvom, parduotuvė turėjo užsidaryti 13.15val., o mes nesuspėjom, tai vos neišmetė apsauginiai. Tokios va naujienos. Papasakosiu istoriją, kurią man pasakojo Slava. Kaip žinia, mums ant stalo yra padėtas stiklainis džemo. O vyrai pradėjo nesutarti, sako vienas kitam,- tu suvalgai visą džemą visą laiką, man niekada nelieka. O vyrams virš 40metų. Tai nusprendė graduoti ir rinkti iš kiekvieno parašus, kas kiek valgė. Ateina po to Slava, atidaro šaldytuvą, žiūri, pilnas džemo stiklainis, o po to, kai atidarė, vidus pilnai išgrandytas, tik kraštuose likę, iliuzija, kad pilnas. Kiek ta istorija man juoko sukėlė. Ohoho...

2007.04.02 Pirmadienis

Štai ir vėl aš, gyvas, beveik sveikas. Turiu daug ką papasakoti. Šiandien ypač nesinorėjo dirbti, bet teko. Ryte uborkos, po to plovėm denius. Baisiausiai supo. Tiltelio denyje aš pargriuvau, gerai, kad nesmarkiai, galvojau, kad nulėksiu per bortą į vandenyną. O buvo taip smagu. Kaip karuselėj, labai patiko. Blogumas praėjo. Stebėjau tokią bangą, kuri pakilo net iki valčių denio. Bet nuo vienos bangos taip ir nesuspėjau pabėgti. Visą koją sušlapau, o bėgau, keik kojos neša.

2007.04.04 Trečiadienis


Nusprendžiau parašyti, nes nedirbame. Labai stiprus vėjas. Net nežinau ką parašyti... Nieko naujo, nieko gero, tik su nerimu laukiu Roterdamo, ar bus pamaina man ar nebus. Vakar ir šiandien atkalinėjom visam laive rūdis, gruntavom. Pastarąsias 2 dienas pastebėjau, kad esu labai geros nuotaikos. Pasikalbu su visais po truputi, pasijuokiam, paklausau įdomių istorijų. Tai štai tiek naujienų jūrų fronte. Labai gaila, kad Velykų neišeis namie sutikti, o taip norėtųsi....

2007.04.07 Šeštadienis

Sveiki, na pagaliau išaušo ta diena, kai aš galiu pasakyti,- sudie, Rosa...Liko tik kelios dienos, valio. Slava gailisi, kad išvykstu. Vis man iš galvos neiškrenta botsmano frazė,- “zabart [pypt]...”. Rytoj išsvajotoji išeiginė, valio. Velykos.
_________________
Kuo daugiau pažįstu žmones, tuo labiau patinka šunys...
http://public.fotki.com/mantas200/
Atgal į viršų
Peržiūrėti vartotojo aprašymą Siųsti asmeninį pranešimą
Svarstis
Pats Mylimiausias!
Pats Mylimiausias!


Prisijungė: 2007 07 01
Pranešimai: 1184
Miestas: Klaipeda

PranešimasParašytas: 2008-02-24 21:19    Rašyti temą: Atsakyti su citata

Sąrašas šalių, kuriose buvau:


Anglija – Ipsweach
Vokietija – Bremen
Ispanija – Aviles
Anglija – Teesport
Vokietija – Bremen
Ispanija – Pasaches
Prancūzija – Bordeaux
Portugalija – Lisabona
Afrika – Ceuta
Ispanija – Segunto
Ispanija – Barcelona
Italija – Marina Di Carrara
Afrika – Skikda
Italija – Piombino
Olandija – Roterdam
_________________
Kuo daugiau pažįstu žmones, tuo labiau patinka šunys...
http://public.fotki.com/mantas200/
Atgal į viršų
Peržiūrėti vartotojo aprašymą Siųsti asmeninį pranešimą
Svarstis
Pats Mylimiausias!
Pats Mylimiausias!


Prisijungė: 2007 07 01
Pranešimai: 1184
Miestas: Klaipeda

PranešimasParašytas: 2010-07-19 01:04    Rašyti temą: Atsakyti su citata

Idomu ar bent atsirado bent vienas zmogus kuris viska perskaite Very Happy
_________________
Kuo daugiau pažįstu žmones, tuo labiau patinka šunys...
http://public.fotki.com/mantas200/
Atgal į viršų
Peržiūrėti vartotojo aprašymą Siųsti asmeninį pranešimą
Rodyti pranešimus nuo ankstesnio:   
Pradėti naują temą   Atsakyti į pranešimą    Pagrindinis puslapis -> Svarstis Visos datos yra GMT + 2 valandos
Puslapis 11

 
Pereiti į:  
Jūs negalite rašyti naujų pranešimų į šį forumą
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite ištrinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite dalyvauti apklausose šiame forume

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai


© Aurimas Rapečka. +37062657659, skype: anonymaz3, Laima. Paskutinis atnaujinimas 2008-12-28.
Powered by phpBB © 2001, 2005 phpBB Group
Flower Power phpBB theme by Flowers Online. Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005