Registruotis    Prisijungti    Forumas    Ieškoti    DUK

Pagrindinis diskusijų puslapis » Meilė » Istorijos




 Puslapis 11 [ 2 pranešimai(ų) ] 



Autorius Žinutė
 Pranešimo tema: Meilė per atstumą
 Standartinė Parašytas: 2012-08-04 02:30 
Užklydėlė (is)
Užklydėlė (is)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2008-03-23 21:27
Pranešimai: 62
Miestas: Airija
Pamaniau kad ir man vertėtų parašyti istoriją.

Įsimylėjau per atstumą. Pati prisipažinsiu, netikiu, kad taip galima, bet kai pradėdavom pyktis, ir mes nustodavom bendrauti bent keletai dienų, jaučiau tuštumą ir man jo labai trūko.Susipažinom per internetą, poto supratau, kad tą žmogų pažinojau ir realiai- mes lankėme tą pačią mokyklą ir esu ne kartą jį mačiusi praeinantį pro šalį. Kadangi gyvenau ne Lietuvoje, mes palaikėme ryšius per internetą. Man patiko jo bendravimo būdas, ir tiesą sakant jis man nepatiko kaip vaikinas. Į jį žiūrėjau kaip į draugą. Manau , kad praėjus pusę metų kai mes susitikom ir praleidom keletą dienų kartu, jam aš labai patikau. O aš dar buvau tokia jauna, pasimetusi paauglė, kad nesupratau, kad aš jam patinku. Dažnai jį vadindavau geriausiu draugu, bet jis visada norėjo kažko daugiau. Žinojau, kad negaliu turėti santykių per atstumą, nes vistiek nieko gero nežada. Kadangi bėgo laikas ir aš su laiku augau ir gyvendama užsienyje visada svajodavau grįžti į Lietuvą ir pagaliau jį pamatyti. Nežinau ką jam jaučiau. Kuo toliau gyvenau, tuo supratau, kad man jo labai trūksta, kad be jo esu niekas. Jaučiau tuštumą. Norėjau jį pamatyti. Kai pasitaikė proga grįžau į Lietuvą. Mes ir vėl susitikom. Kai pamačiau jį, man tikrai suvirpėjo širdis, nežinau, tas pirmas apsikabinimas po tiek laiko, buvo labai ypatingas. Juk praėjo du metai... Poto netyčia jis mane apkabino, kai pasakiau kad man šalta. Ir tą akimirka vėl pasijutau lyg devintam danguj. Man patiko būti jo glėbyje, juk be jo taip pat turėjau keletą vaikinų, bet aš neesijaučiau taip saugi kaip jo glėbyje. Jis daug kalbėjo, o aš tylėjau. bijojau jį paleisti, o dienos su juo trumpėjo. paskutinę dieną, jaučiausi dar keisčiau. Manau, kad tai buvo mūsų pirmas tikras pasimatymas. Žiūrėjome kino teatre filmą susikibę už rankų, valgėme ledus su arbata ir pirmą kartą pasibučiavome. Su juo viskas buvo kitaip. Kitokia meilė. Šis vaikinas buvo mano idealo priešingybė. Aš jį įsimylėjau. Prakalbėdavome visą naktį telefonu ir jis staiga man ištarė myliu. Man sustingo širdis. Man niekada nėra taip buvę. Aš tikėjau, kad jis yra tas vienintelis, kad jis yra tas kurį noriu turėti. Kai išvažiavau, mes pusę metų palaikėme stiprius ryšius, planavome kada vėl susitiksime, turėjome viltį. Bet staiga jis pasikeitė. Nežinau kodėl, kas, kaip, dėl ko.. Bet jis tapo šaltas, abejingas, nors balse galėjau išgirsti ilgesio dusulį. Mūsų bendravimas ėmė slopti. Dar kovojau dėl to, kad jis vėl turėtų viltį laukti manęs. Aš galėjau sugrįžti, bet aš negalėjau palikti visko likimo valiai. Jis pasakė, kad laukimas tik laiko švaistymas. Jis pasakė, kad jau nebežino ką man jaučia, nors jis žadėjo, kad mane mylės visada, kad niekada nepamirš manęs, kad lauks, kad jo širdyje būsiu tik aš. Aš juo tikėjau. Bet jis užmiršo pažadus. Jis mane skaudino kiekvieną dieną stumdamas mane šalin... Kartą parašė, kad jį užvaldė ilgesio jausmas, bet tai buvo akimirka ir staiga jis vėl tapo šaltas, žiaurus, abejingas. Nesupratau kas vyksta.
Ir galbūt ši meilė truko trejus metus, bet tai buvo žmogus, kurio negaliu pamiršti iki šiol, negaliu suprasti to fakto kad jo neturiu ir vis bandau gyventi toliau, be jo. Aš jį myliu iki šiol ir daugumai vaikinų aš jaučiu antipatija, kad jie nėra JIS. Nors praėjo daugiau nei pusę metų- mano širdyje žaizda, kurią dar ilgai lopysiu. Galbūt tai buvo gležna, silpna meilė, bet dėl jo aš galėjau laukti kad ir visą gyvenimą. Bet aš turėjau pabusti iš to sapno kuriame gyvenau, supratau, kad neturiu būt tokia silpna ir nustoti skęsti skausme, o atsistoti ir gyventi toliau.
Nors ši meilė akla, tolima, bet aš niekada nesijaučiau tokia laiminga, būdama su juo, gaudama jo žinutę, ar išgirdusi jo balsą, bet aš supratau, kad aš turiu jį paleisti, kaip bebūtų sunku. Juk ankščiau ar vėliau man tai būtų tekę padaryti...


Į viršų 
 Pranešimo tema:
 Standartinė Parašytas: 2012-08-09 02:28 
Pranašė (as)
Pranašė (as)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2006-07-18 15:55
Pranešimai: 2707
nenusimink taip, tikriausiai daugiau mylejai savo paties sukurta ji, o ne toks, koks jis istikro. Jausma, kad kazkam rupi.

dziaukis graziais atsiminimais ir zenk zingsni i prieki! manau, kazkur yra visiskai realus vaikinas ;) viskas bus gerai, pamatysi ;]

_________________
galvoju užrašą


Į viršų 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
 
 Puslapis 11 [ 2 pranešimai(ų) ] 




Pagrindinis diskusijų puslapis » Meilė » Istorijos


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

 
 

 
Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai


Aurimas Rapečka. +37062657659, skype: anonymaz3, Laima. Paskutinis atnaujinimas 2015-03-15.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007